Ligoninės virtuvės patiekalai tarsi iš restorano

Rugsėjo 20 d. „Sidabrės“ numeryje:

--- Nuo vasaros pradžios VšĮ Joniškio ligoninės administracija atsisakė išorės tiekėjo maisto gamybos ir tiekimo paslaugų ir atnaujino savo virtuvės darbą. Kasdien ligoninės virtuvė dabar maitina apie 160 pacientų ir ligoninės personalo, kuriam nemokami pietūs direktoriaus Martyno Gedmino iniciatyva įtraukti į darbuotojų gerovės paketą. Nedaugelis šalies gydymo įstaigų gali pasigirti tokiu rūpesčiu savo darbuotojais. Įdomiausia tai, kad anksčiau beveik pusę patiekalų ligoniai sugrąžindavo – maistas prastos kokybės, neskanus, tekdavo išmesti į atliekas. Ligoninės administracija organizavo pacientų maitinimo paslaugų kokybės apklausą – beveik vien neigiami atsiliepimai ir ėmėsi pertvarkų. Dabar gi, sugrąžinus į gydymo įstaigą savo virtuvę, besigydantys, ypač vieniši, nebenori namo važiuoti, randa naujų skundų sveikata, kad tik ilgiau čia pasilikti. „Kai pamačiau maisto technologų sukurtas patiekalų korteles, net negalėjau patikėti – galvoju, kosmosas, gal apsiriko, čia labiau panašu, kad maistą gaminsime kavinei, restoranui ar blogiausiu atveju sanatorijai, tačiau tikrai ne ligoninei... “ – maloniai buvo nustebinta 20 metų ligoninės virtuvėje prie visokių tiekėjų dirbusi moteris, dabar ir virtuvės darbo koordinatorė Violeta Puodžiūnienė.

--- Jei Joniškio žemės ūkio mokyklos profesijos mokytojo Algirdo Matuzevičiaus paklaustume, kokia šiuo metu yra pelningiausia ir paklausiausia profesija, jis nedvejodamas atsakytų, – suvirintojo. Žmogaus, sujungiančio metalines, geležines, plienines, aliuminines ar nerūdijančio plieno dalis, paklausa darbo rinkoje yra didžiulė, o darbo sąlygos – geriausios. Algirdas Matuzevičius geriausiai žino, ką reiškia šios profesijos populiarumas, nes pas jį mokytis suvirinimo meno ateina ir 18 metų jaunuoliai, ir 60-mečiai žilo plauko sulaukę vyrai. Pastarieji ruošiasi pensijai – mokosi amato, su kuriuo kūrybiškai norės leisti savo laiką užtarnautame poilsyje ar net imtis versliuko. O jaunuoliai su tokia profesija, kurios mokslus baigę gauna dar ir rimtą europinį pažymėjimą, išsilaikę sertifikatą, gundosi galimybėmis Lietuvos statybų sektoriuje, laivų statyklose, žemės ūkyje uždirbti iki 2,5–4 tūkst. eurų „į rankas“! Nebereikia nė žadamo rojaus užsienyje.

--- Turtinga Gasčiūnų kaime gyvenanti ūkininkė Eglė Bubelienė. Ne pinigais, ne žemės plotais, o žmogiškais ryšiais. 38-erių moteris laiminga, nes gali džiaugtis visų keturių savo senelių draugija. Eglės tėčio Prano Užkuraičio tėveliai, gyvenantys čia pat, Cigoniškiuose, neseniai atšventė deimantines bendro gyvenimo metines. Tikras meilės ir ištikimybės pavyzdys. Eglė pagal profesiją pedagogė. Nes ši profesija įrašyta giminės genuose. Eglės močiutė iš mamos pusės – ilgametė pedagogė Kelmėje. Mokytoja Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje dirba Eglės teta, mamos sesuo. Ir pačiai Eglei visai patiko vaikus mokyti matematikos ir informacinių technologijų, galiausiai jai puikiai sekėsi vadovauti Gasčiūnų pagrindinės mokyklos ugdymo procesui… Bet gi pedagogė turi ir kitokių genų. Tame pačiame Gasčiūnų kaime gyvenantys jos tėveliai – Asta ir Pranas Užkuraičiai – pažangūs ūkininkai, kurių pastangos įvertintos Lietuvos ūkininkų sąjungos konkursuose „Metų ūkis“. 2004 metais A. ir P. Užkuraičiai pelnė antrąją, o 2008-aisiais – pirmąją vietas.

Plačiau bei kitos rajono naujienos penktadienio laikraštyje.