
Naujausios
Mokinių mažiau ne tūkstančiu, o šimtu
Vakar Šiaulių miesto švietimo bendruomenės konferencijoje aptartos naujų mokslo metų aktualijos ir iššūkis – kurti gerą mokyklą. Pedagogai kalba ir apie kitą iššūkį – neatsilikti nuo mokinių.
Gera žinia – Šiauliuose slopsta mokinių mažėjimo tendencija. Šį rugsėjį į miesto mokyklas ateis tik 127 mokiniais mažiau nei pernai, o iš viso – 12 tūkstančių mokinių. Anksčiau kasmet mokinių mažėjo apie tūkstantį.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Šventinė gaida
„Dagilėlio“ dainavimo mokyklos salėje į tradicinę konferenciją rinkosi švietimo įstaigų vadovai, švietimo profsąjungų, socialinių partnerių atstovai. Konferencijoje dalyvavo miesto vadovai, Seimo nariai.
„Dagilėlio“ mokyklos vadovas Remigijus Adomaitis sveikindamas linkėjo: „Mylėkime, gerbkime vieni kitus, turėkime draugų, turėkime bendraminčių komandą, kad mokslo metai būtų geriausi.“
„Dagilėlio“ choristai daina pasveikino konferencijos dalyvius.
Meras Artūras Visockas teigė, jog „niekas nedraudžia kurti gyvenimą, kokį nori“. Jis pabrėžė šiųmetinių abiturientų pasiekimus: „Šalyje buvome treti pagal abitūros rezultatus.“
Meras ragino švietimo darbuotojus ir toliau rodyti iniciatyvą.
„Reikia protingų iniciatyvų, ateikite, sakykite ir būsite išgirsti“, – patikino miesto vadovas.
Savivaldybėje švietimo reikalus kuruojantis vicemeras Stasys Tumėnas mokytojus įvardijo „vairininkais“ – ir bendruomenės, ir miesto, ir šalies.
Jo žodžiais, ateities „pagrindas – ne patrankos ir tankai, o – švietimas“.
„Kai visi politikai tai supras, Lietuvos ateitis bus pastatyta ant gerų bėgių,“ – sakė S.Tumėnas
Vicemeras akcentavo, jog galima džiaugtis gerų mokinių pasiekimais, bet svarbu kelti visų mokinių žinių lygį.
Geros tendencijos
Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė savo pranešime kėlė klausimą – „Gera mokykla – realybė ar siekis?“
Geros mokyklos koncepcija yra sukurta, pedagogams žinoma, bet ne vienas „mano, kad ją sudėtinga bus įgyvendinti“.
„Pagrindinis siekis, kad kiekvienoje mokykloje kiekvienas mokinys turėtų kvalifikuotą pedagogą, reikia tęsti, stiprinti ryšį su bendruomene, nes bendruomenė – jėga“, – įvardijo vedėja.
V. Damskienė pagarsino, jog Šiauliuose rugsėjį į miesto mokyklas ateis tik 127 mokiniais mažiau nei pernai, o iš viso 12 tūkstančių mokinių.
„Anksčiau kasmet mokinių mažėjo apie tūkstantį“, – priminė V. Damskienė. Ji prognozavo, jog po kelerių metų mokinių gali net šiek tiek daugėti.
Gera tendencija – daugėja mokinių, užimtų neformaliuoju švietimu. Jų dalis per praėjusius mokslo metus padidėjo nuo 40 procentų iki 60 procentų visų miesto moksleivių.
Tai paskatino valstybės skirtas 15 eurų neformaliojo ugdymo krepšelis, kurį mokinys dabar gali „nunešti“ ir į privačias įstaigas.
Šį rugsėjį mieste atsidaro nauja privati Jėzuitų mokykla. Ją pradės lankyti apie 400 vaikų. Į Jėzuitų mokyklą perėjo dauguma likviduotos Tėvo Benedikto Andruškos pradinės mokyklos mokinių.
Nauji mokslo metai išskirtiniai tuo, kad įvedamas privalomas visų šešiamečių vaikų piešmokyklinis ugdymas. Skaičiuojama, jog jų yra 1 260.
Iki spalio mėnesio rengiamasi dar sykį peržiūrėti mokyklų tinklą. Vedėja patikino, jog bus atsižvelgiama į mokyklų bendruomenių nuomonę.
Pagal žinių patikrinimo standartinius testus, kurie praėjusiais metais atlikti 56 šalies savivaldybėse, Šiaulių ketvirtokai yra treti šalyje, penktokai ir aštuntokai – penkti, šeštokai – aštunti.
Šalies švietimo darbuotojų konferencijoje, surengtoje artėjant mokslo metams, Klaipėda ir Šiauliai paminėti, kaip daugiausia padarę tvarkydami mokyklų aplinką, pagal projektus pritraukę daugiausia valstybės investicijų.
Šiauliuose toliau numatoma investuoti į edukacines erdves. Pasirašyta sutartis su Šiaulių universitetu, kuriam bus skirta 0,5 milijono eurų keturioms laboratorijoms įrengti. Jomis galės naudotis ir kas dešimtas miesto moksleivis.
Vedėja sakė, kad iš „Urban“ programos lėšų planuojama sutvarkyti 1 gimnaziją, 1 progimnaziją ir 1 darželį.
Algos kils iki vidurkio
Šurmulys nuvilnijo V. Damskienei prabilus apie pedagogų darbo apmokėjimą.
Iki šiol pedagogų atlyginimai skaičiuoti pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 dienos minimalių koeficientų neliks.
„Visi turėtų pasiekti vidurkį, bet tiems, kas gaudavo daugiau, kažin ar labiau atlyginimas didės“, – sakė V. Damskienė.
Pajutusi salės reakciją pridūrė: „Pinigai ne pagrindinis dalykas – turtingi ne visada labai laimingi“.
Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams.
Auklėtojams, vykdantiems ikimokyklinio ugdymo programą, ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, siekiant jų atlyginimus artinti prie bendrojo ugdymo mokytojų darbo užmokesčio, dar 3 proc. didinami jų maksimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai.
Skaičiuojama, kad atlyginimų koeficientai iki 5 procentų augs 41 procentui šalies mokytojų, 22 procentams auklėtojų ir 35 procentams pagalbos mokiniui specialistų.
„Turime neatsilikti nuo reiklaus jaunimo“
Šiaulių miesto mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė Sigita MALINAUSKIENĖ, Lieporių gimnazijos direktorė, konferencijos dalyvė, pasidalijo mintimis su „Šiaulių kraštu“.
– Kokie iššūkiai laukia?
– Mes, pedagogai, kasdien turime žengti koja kojon su jaunimu. Pokemonai yra tik smulkmena – kiekvienais metais atsiranda vis daugiau technologinių naujovių, vaikai ateina vis reiklesni. Jie nori ir mokykloje išvysti kažką naujo, kažką kitokio nei jau buvo.
– Kaip sekasi to siekti?
– Tam dirbame ir vasarą, kad pasirengtume naujiems mokslo metams, kad įdiegtume kažką naujo. Nors turime 56 dienas atostogų, bet nėra savaitės, kad nebūtume mokykloje.
Pasitelkiame ir bendruomenės narius, mokytojai savanoryste užsiiminėja. Vienas mokytojas mokykloje, pavyzdžiui, nupiešė gyvybės medį, kitas – sceną dažė.
– Šurmulį konferencijoje sukėlė atlyginimų tema. Pedagogai dėl jų streikavo, atlyginimai didėja, bet atrodo, ne tiek, kiek tikėtasi?
– Iš tiesų mes turime daug įdėti į save, kad būtume kartu su vaikais ir ne tik kartu, bet jų priekyje stovėtume. Tai – didžiausias iššūkis šiuolaikiniam mokytojui.
Jeigu nori išlikti vaikui vedliu, turi labai sparčiai bėgti į priekį. Vasara yra tam, kad pats pasikrautumei žinių.
Dabar atlyginimai didės tiems, kam jie skaičiuoti pagal minimalius koeficientus, o kas turėjo vidutinius ar aukščiau vidutinio – atlyginimas nė trupučio nekils.
Mūsų mokykloje maždaug apie 40 procentų mokytojų atlyginimai kils.
– Kodėl svarbu tinkamai įvertinti mokytojo darbą?
– Mokytojas prieš trisdešimt metų ir dabar yra visiškai skirtingoje situacijoje. Šiandien kalbame apie kūrybinę visuomenę ir mokytojas turi pats toks būti, turėti tam sąlygas.
– Ko linkite kolegoms ir mokiniams, tėvų bendruomenei naujų mokslo metų išvakarėse?
– Manau, labai svarbu mums visiems stiprinti bendruomeniškumą. Kurti tvarią bendruomenę, dalytis tuo, ką pats esi sukūręs ir pasiekęs.
Mokiniui labai svarbus yra mokytojo požiūris į jį. Savo mokinio reikia neužmiršti tiesiog paklausti „Kaip tau sekasi“? Vaikams svarbu saugiai jaustis mokykloje, o tėvams – būti lygiaverčiais pedagogų partneriais jų vaikų ugdymo procese.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MOKINIAI: Šiemet į Šiaulių mokyklas ateis 12 tūkstančių mokinių.
TRADICIJA: Švietimo įstaigų vadovai mokslo metų išvakarėse tradiciškai rinkosi aptarti aktualijų: nuotraukoje – Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė (priekyje) ir vicemeras Stasys Tumėnas.
IŠŠŪKIS: Sigita Malinauskienė, Šiaulių mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė, Lieporių gimnazijos direktorė teigia, pedagogams kasmet iššūkis – žengti koja kojon su jaunimu, įvaldžiusiu IT technologijas.