Naujausios
Nuo žemės varomi ūkininkai ruošia traktorius į Briuselį
Šiaurės ir Vakarų Lietuvos ūkininkai, susipažinę su Paramos už žemės ūkio naudmenų tiesioginių išmokų administravimo taisyklėmis, sunerimo. Gyvulininkystės ūkiai negalės arti daugiamečių pievų ir keisti ūkininkavimo krypties, nors pieno žaliavos kainos drastiškai krinta. Perpus mažėja išmokos už nepalankias ūkininkauti vietoves. Teikiant paramą, prioritetinėmis šakomis tampa paukštininkystė, daržininkystė ir šiltnamiai.
Tuo piktinosi į Kelmę suvažiavę Telšių, Tauragės, Plungės, Pagėgių, Šiaulių, Joniškio, Šilalės rajonų ūkininkai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gyvulininkystės ūkių žemė taps bevertė
Išgirdęs apie naująsias taisykles Kelmės rajono Kražių seniūnijos ūkininkas Mečislovas Jurgilas atsidūrė ligoninėje. Kražių seniūnijoje vietovės – kalvotos. Tinkamos tik gyvulininkystei.
M. Jurgilas laiko didelę karvių bandą. Visi 300 hektarų jo žemės paversti šienaujamomis pievomis ir ganyklomis.
Kadangi pievas ūkininkas deklaruoja daugiau kaip penkerius metus, pagal naująją tvarką jos automatiškai virsta daugiametėmis pievomis.
Tokių pievų nuo šiol arti negalima. Vadinasi, ūkininkas niekuomet negalės keisti savo ūkininkavimo krypties. Nors pieno žaliavos kainos drastiškai mažinamos.
Kai pieno ūkis taps visiškai nuostolingas, žemę teks parduoti. Tačiau jos arti negalės ir naujasis šeimininkas. Taigi, žemės vertė sumažės perpus.
„380 Kelmės rajono ūkių laiko iki dešimt karvių ir turi nedidelius žemės plotus. Kad pievos nevirstų daugiametėmis, jas reikia kuo skubiau išarti, – redakcijai pasakojo Žemaitijos ūkininkus į diskusiją Kelmėje sukvietęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius. – Jei ganyklas išars, kaip tie žmonės gyvens? Jie tiesiog varomi į užsienį. O jų žemes supirks stambieji oligarchai.“
Kas beliks iš Lietuvos kaimo?
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja ir Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė tiesiai šviesiai klausė, ar dar ilgai runkeliais vadinamiems Lietuvos ūkininkams užteks kantrybės kentėti.
Po 2020 metų Europos paramos nebeliks. Todėl šiuo laikotarpiu ja turėtų pasinaudoti kuo daugiau žemdirbių.
Tačiau projektų rengėjai jau dabar augalininkystės ūkiams pataria nė nevargti, neruošti paraiškų. Pinigų vis tiek nebeliks.
Stambieji žemvaldžiai iš anksto yra parengę projektus ir gaus po 400 tūkstančių eurų paramos. Ūkininkų sąjunga kovoja, kad maksimali parama būtų sumažinta iki 200 tūkstančių eurų, nes ūkininkai iš bankų nebegaus tokių didelių paskolų.
Be to, jei bus dalijama mažesnė parama, ja galės pasinaudoti daugiau ūkių. Tačiau šiuos siūlymus palaikė tik jauni ūkininkai ir nederlingų žemių savininkai.
Ypač priešinosi Lietuvoje besitvirtinančios danų firmos, paukštynų šeimininkai ir daržininkystės-sodininkystės ūkiai.
Žemės ūkio ministerijos klerkai apkaltino, jog Ūkininkų sąjungos atstovai įneša tik sumaištį.
„Kas liks iš Lietuvos kaimo? – reiškė susirūpinimą L. Šermukšnienė. – Jau dabar jis ištuštėjęs. Dar labiau tuštės. O oligarchai plėsis.“
Valdininko ir ūkininko supratimas skiriasi
„Naujoji tvarka nukreipta neva į Lietuvos ūkių konkurencingumo didinimą, – stebėjosi Šiaulių rajono skyriaus pirmininkas Raimundas Juknevičius. – Bet rezultatas bus atvirkštinis. Kabinetinio valdininko ir ūkininko supratimas visiškai skiriasi. Pavyzdžiui, prioritetas teikiamas šiltnamių savininkams. Jiems žadama skirti 94 milijonus. Bet kaip brangiom sąnaudom gauta Lietuvos šiltnamio produkcija galės konkuruoti su itališka?“
„Ministerijoje nėra žemės ūkio specialistų. Yra jaunimas, mokantis užsienio kalbas ir verčiantis Europos nurodymus, – apgailestavo Kelmės rajono ūkininkas Albertas Meškauskas. – Paskambinsi į ministeriją – atsilieps sekretorė. Ministras, aišku, bus pasitarime arba išvykęs. Ministerijos klerkų telefonų numeriai – beveik karinė paslaptis, nors mes, žemdirbiai, už jų pokalbius sumokame.“
Ūkininkus piktina ir žalinimo programos, kai 5 procentuose ariamos žemės būtinai turėsi palikti pūdymą arba apsėti ankštinėmis kultūromis.
Nelogiški, jų nuomone, ir žydinčių augalų purškimo fungicidais reikalavimai.
Padiskutavę pustrečios valandos žemdirbiai pasirašė Šiaurės ir Vakarų Lietuvos ūkininkų kreipimąsi į Seimo kaimo reikalų komitetą, Žemės ūkio ministrę, Lietuvos ūkininkų sąjungą, žemės ūkio rūmus bei Savivaldybių asociaciją.
Žemdirbių atstovai keliaus į Vilnių ir kovos dėl savo teisių. Jeigu vietos valdininkai į jų reikalavimus neatsižvelgs, traktoriais žada važiuoti iki Briuselio.
Redakcijos archyvo nuotr.
TEISYBĖ: Ūkininkai, pasipiktinę tiesioginių išmokų administravimo taisyklėmis, žada traktoriais važiuoti į Briuselį teisybės parsivežti.
Autorės nuotr.
DISKUSIJA: Padiskuotuoti ir aptarti, kaip pasipriešinti jų padėtį bloginančiai tvarkai susirinko kelių regionų ūkininkai.
KOMPETENCIJA: Kelmės rajono Kukečių kaimo ūkininkas Albertas Meškauskas išreiškė abejonių ministerijos specialistų kompetencija.
TEISĖ: Kražių seniūnijos ūkininkas Mečislovas Jurgilas 300 hektarų žemės palieka ganykloms ir pievoms. Naujosios taisyklės tų pievų neleistų arti. Ūkininkas praranda teisę keisti veiklos kryptį. O žemės vertė sumažėja perpus.
SUPRATIMAS: Ūkininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Raimundas Juknevičius: „Kabinetinio valdininko ir ūkininko supratimas skiriasi.“
KALBA: Diskusijos organizatoriai Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio ir Kelmės skyrių pirmininkai Lilija Šermukšnienė ir Romas Docius rado bendrą kalbą.
DUGNAS: Pagėgių krašto atstovas Romaldas Mančas piktinosi, kad ūkininkai stumiami vis gilyn į dugną.