
Naujausios
Oro uosto likimas: globėjas ar uogienė?
Savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostui gelbėti pernai sukišta 620 tūkstančių eurų miesto pinigų, o ji vėl patiria nuostolius. Krašto apsaugos viceministras yra pareiškęs, jog daugiau neperduos jokio kariškių turto įmonės veiklai. Jis pasiūlė grąžinti ir aerodrome suteiktą 26 ha sklypą. Meras Artūras Visockas prabilo apie įmonės „užsilenkimo“ scenarijus. Gal valstybė ją pasiimtų?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Vienas – apie batus, kitas – apie ratus
„Šiaulių kraštui“ meras A. Visockas krašto apsaugos viceministro Ramūno Usonio raštus įvardijo „neįtikėtinais“.
Kovo mėnesį viceministras „pribloškęs“ pasiūlymu sugrąžinti Lietuvos kariuomenei 26 hektarų sklypą, kuris aerodromo teritorijoje buvo suteiktas Šiaulių oro uosto įmonės veiklai.
Sklypą įmonė valdo patikėjimo teise. Jame yra civiliniams skrydžiams priimti skirtas peronas, orlaivių riedėjimo takai.
Viceministro teigimu, dėl geopolitinės situacijos kariuomenei reikalingos papildomos teritorijos.
Vėliau viceministras informavo, jog nenumatoma nei perduoti, nei išnuomoti aerodromo statinių Savivaldybės įmonės veiklai. Krašto apsaugos ministerija (KAM) pati planuoja investicijas į perono ir orlaivių riedėjimo takų rekonstrukciją 2017–2019 metais. Jeigu tokios sąlygos kelia abejonių, tai Savivaldybės įmonė savo sklype pati galinti statyti aikšteles orlaiviams priimti.
Meras pabrėžė, jog perono dangos būklę reikia gerinti jau dabar. Kitaip Šiaulių oro uostas negaus Civilinės aviacijos administracijos (CAA) licencijos civiliniams skrydžiams aptarnauti. CAA patikrinimas vyks rugsėjo 15 dieną.
„Mes iš savo biudžeto negalime remontuoti svetimo turto, buvo sutarta, kad kariuomenė remontuos peroną dar šiemet, rugsėjis ant nosies, bet nieko nedaroma“, – sakė A. Visockas.
Paskutinį raštą jis surašęs praeitą penktadienį. Reikalauja informacijos, „kokiais terminais ir kokie darbai yra planuojami penkerių metų laikotarpyje Šiaulių kariniame aerodrome, gerinant perono, riedėjimo takų dangas bei kilimo-tūpimo tako dangą“.
KAM pasiūlymo atiduoti sklypą meras nė nesvarstė. Savivaldybė kariuomenei yra pasiūliusi per 100 hektarų šalia aerodromo Aviacijos bazės plėtrai.
Nusprendė perimti, bet negauna
2017 metais baigiasi panauda angaro, kuriame už Savivaldybės lėšas – 200 tūkstančių eurų – baigtas įrengti veterinarijos punktas. Savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą perimti šį ir dar vieną angarą.
„Atsakė, jog nieko neperduos ir neišnuomos, siūlo ieškoti kitų galimybių dėl veiklos derinimo. Tai mane visiškai pritrenkė, – sakė A. Visockas. – Bet gal tai tik nesusipratimas, klaida?“
Viceministras savo raštuose primena merui, kad sausio mėnesį buvo sutarta, jog Savivaldybė parengs ir pateiks bendradarbiavimo sutarties projektą. Bet jo negauna iki šiol.
„Tada nenorėjau ginčytis, pratylėjau, kad dar 2014 metais sudaryta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos kariuomenės ir Savivaldybės. Kokios naujos sutarties dar reikia?“ – argumentuoja A. Visockas.
Merą palaiko miesto Tarybos narys Gintautas Lukošaitis. „Facebook“ paskyroje jis grasinasi prie KAM surengti protesto piketą dėl požiūrio į Šiaulių oro uosto reikalus.
Investuotojams neprireikė
Ankstesnės miesto galvos vis pabrėždavo, jog oro uosto paslaugos būtinos Pramonės parkui. Pramonės parkas baigtas užpildyti, bet investuotojams oro uosto neprireikė.
A. Visockas dabar tikina, jog be oro uosto bus sunku išplėtoti LEZ-ą. Stebisi, kodėl ministerijos nesivadovauja „ekonomine logika“?
Kita vertus, oro uosto veikla be privataus kapitalo negalinti augti, o investuotojai nori aiškiai žinoti, ar galės čia veikti dešimtį ir daugiau metų?
Pati įmonė finansinių išteklių plėtrai neturi, jų gali stigti net veiklai.
Šiemet pirmąjį pusmetį vėl turėjo nuostolių – 50 tūkstančių eurų, ir dotacijų iš Savivaldybės nebegali tikėtis. Nuo šių metų tam kelią užkerta įstatymo nuostatos.
Šiaulių oro uosto įmonės direktorius Andrius Daujotas „Šiaulių kraštui“ teigė, jog nuostolių atnešė tik du pirmieji metų mėnesiai. Situacija dabar gerėjanti. Krovinių gabenimo kryptys dvi – į Izraelį gabenami veršeliai, iš Turkijos – prekės, maisto produktai.
„Pernai iš viso pergabenta 2 000 tonų krovinių, o per šių metų pirmą pusmetį jau apie 1 500 tonų“, – palygino direktorius.
Jis prognozuoja, jog metai gali būti baigti su „nuliu“ ar nedideliu pelnu. Bet neatmeta, jog ateityje finansinės pagalbos gali prireikti.
„Jeigu pasikeistų geopolitinė situacija ir dėl to vėl neliktų skrydžių, įmonės savininkas turėtų spręsti, kaip padėti išgyventi krizinį laikotarpį“, – mano A. Daujotas.
Jo žodžiais, kariškiai žemės neskuba atimti, tariamasi su privačiais verslininkais dėl sklypų nuomos veiklai, susijusiai su oro uosto paslaugomis.
„Galime turėti perspektyvą, jeigu tik vietos politikai ar iš aukščiau nepuls mūsų uždarinėti“, – sakė įmonės vadovas.
Uždarymo scenarijai
„Dar pernai galėjome uždaryti, bet Civilinės aviacijos administracijos paprašėme pauzės, paaiškinome situaciją, – komentavo Šiaulių meras A. Visockas. – Dabar įmonė gali greitai užsilenkti, labai lengva mus uždaryti – rugsėjo 15 dieną neduoda licencijos – ir viskas“.
Tai ar ne į balą išmesti pernai skirti 620 tūkstančių eurų Savivaldybės lėšų?
„Tikrai ne, – tikino A. Visockas. – Trečdalis šių lėšų buvo panaudota veterinarijos punktui įrengti, o jis reikalingas visai Lietuvai, ypač kai kalbama apie maisto produktų eksportą į Kiniją, nes toks veterinarijos punktas – vienintelis šalies oro uostuose.“
Dar palygino: „Kauno oro uostui per kelis metus skirta 100 milijonų, o čia tik du milijonai – mizeris“.
Uždarymo scenarijų meras mato, net jeigu aerodromo statiniai ir būtų išnuomoti Savivaldybės įmonei.
„Pagal valstybės turto nuomos metodiką suskaičiuos milžiniškas sumas – tai taip pat gali reikšti oro uosto įmonės pabaigą,– teigė A. Visockas. – Jaučiu, kad įmonė spaudžiama į kampą, tokioje situacijoje lieka viena išeitis – prašytis į valstybės globą. Dabar keliu tokią mintį.“
Bandys apie tai kalbėti susitikęs su Ministru Pirmininku.
Šiaulių miesto taryba jau anksčiau yra pritarusi perduoti Vyriausybei žlugusį Menų inkubatorių, tačiau „dovanos“ niekas nepaėmė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IŠEITIS: Meras Artūras Visockas mano, jog išeitis būtų įsiūlyti Šiaulių oro uosto įmonę valstybei.
PERSPEKTYVA: Civilinius skrydžius aptarnaujanti Šiaulių oro uosto įmonė pernai ištraukta iš bankroto, o perspektyva lieka neaiški.
VILTIS: Andrius Daujotas, Šiaulių oro uosto įmonės vadovas, teigia, nors pirmas pusmetis buvo nuostolingas, metai gali būti baigti be nuostolių.
Viceministro komentaras
„Uogienę galime bendrai virti“
Krašto apsaugos viceministras Ramūnas USONIS „Šiaulių kraštui“ sutiko pakomentuoti susirašinėjimą su meru ir KAM poziciją:
KAM nuotr.
– Sausio mėnesį buvome sutarę, jog bendradarbiausime sutarties pagrindu.
Nuo 2015 metų kariuomenės turto panauda Savivaldybės įmonei yra negalima, o nuomą galėtume suteikti, bet reikia aptarti sąlygas. Tačiau iš Savivaldybės iki šiol neturime bendradarbiavimo sutarties projekto.
Beje, Savivaldybė pati pageidavo tik rekonstruoto, sutvarkyto turto, o investicijas planuojame 2017–2019 metais.
Savivaldybės įmonė nėra joks kliuvinys nei Aviacijos bazei, nei NATO misijos tikslams. Atvirkščiai, manome, kad darbai, kuriuos atlieka įmonė, yra naudingi kariškiams ir priimančios šalies paramai užtikrinti.
Dėl 26 ha sklypo buvo tik pasiūlymas, kad tą teroritoriją galima plėtoti per mūsų investicijas. Tai tik žinia, kad galime taip padėti. Nesiūlome primygtinai – tik kaip variantą.
Iš tikrųjų niekas nesikeičia, galime bendradarbiauti.
Buvo ministerijoje praėjusį ketvirtadienį pasitarimas dėl Šiaulių oro uosto perspektyvos. Kariuomenės vado ir ministerijos nuomonė – civiliniai orlaiviai netrukdo, infrastruktūra gali naudotis. Nuspręsta pradėti turto nuomos procedūras.
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas turi aptarti su Savivaldybe technines detales. Bazė pradės ir perono remonto darbus.
Tik galiu pateikti gyvenimišką atvejį: turite viryklę, kaimynas ateina, prašo viryklės uogienei išsivirti – leisite, bet viryklės juk neatiduosite.
Visi gyvename Lietuvoje, niekas niekam durų užtrenkti nesirengia. Kviečiu Savivaldybę kalbėtis – tą uogienę galime virti bendrai.