Pagerbta poetė ir Joniškio garbės pilietė

Pa­gerb­ta poe­tė ir Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­tė

Va­kar 90 me­tų ju­bi­lie­jaus pro­ga pa­svei­kin­ta Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­tė, Ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rė, poe­tė Ona Mi­ka­laus­kie­nė. Bir­že­lio pa­bai­go­je die­nos švie­są iš­vy­do 18-asis jos poe­zi­jos rin­ki­nys pa­va­di­ni­mu „Tris­de­šimt trys ei­lė­raš­čiai plius“.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Pas­vei­kin­ta poe­tė Ona Mi­ka­laus­kie­nė sa­kė pa­sta­ruo­ju me­tu la­bai mėgs­tan­ti ty­lą. Net ra­di­ją iš­jun­gė ir įki­šo gi­liau į spin­tą, kad „prie au­sies ne­barš­kė­tų“. Anks­ti kė­lu­si, be­maž su auš­ra, anks­ti ei­na ir mie­go­ti, vis ti­kė­da­ma­si grei­tai už­snūs­ti. Bet ta­da pa­ma­žė­le atei­na žo­džiai. Ne­duo­da ra­my­bės. Taip gims­ta ei­lė­raš­tis.

Vie­nas po ki­to pa­na­šiai bu­vo pa­ra­šy­tas pluoš­tas kū­ri­nių nau­jau­siam 18-ajam poe­zi­jos rin­ki­niui „Tris­de­šimt trys ei­lė­raš­čiai plius“.

Ma­lo­niau­sia jai pri­si­min­ti vai­kys­tę Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­ne.

„Vai­kys­tę pri­si­min­da­vau vi­sa­da ir iki šio­lei, nes tai – lai­min­gas me­tas. Nes­var­bu, ko­kią su­kne­lę vil­kė­jau, ką tu­rė­jau. Tai bu­vo vie­nin­te­lė ša­lis, kaip sa­kė An­tua­nas de Sent Eg­ziu­pe­ri,“ – pa­sa­ko­ja poe­tė.

O. Mi­ka­laus­kie­nės šei­mai te­ko iš­gy­ven­ti įvai­rių per­mai­nų me­tus, pa­tir­ti ne­gan­dų. Iš to laik­me­čio iš­li­ko suo­lo drau­gės Liu­sės ati­duo­tas ran­ka ra­šy­tas jos die­no­raš­tis. Bend­rak­la­sės tė­vas bu­vo ad­vo­ka­tas. Užė­jus ru­sams, jie su šei­ma pa­si­trau­kė į Va­ka­rus. O. Mi­ka­laus­kie­nė sa­ko daug me­tų gal­vo­ju­si, kad kla­sės drau­gė ka­da nors su­grįš. To­dėl jos die­no­raš­čio ne­drį­so at­skleis­ti apie 70 me­tų. Pers­kai­tė prieš dve­jus me­tus. Ir vėl su­grį­žo mo­kyk­los pri­si­mi­ni­mai.

Nors po mo­kyk­los bai­gė ag­ro­no­mi­jos stu­di­jas, kū­ry­bos ne­pa­mir­šo. 1993 me­tais ji iš­lei­do pir­mą rin­ki­nį „Lai­ko pri­si­lie­ti­mas“. Iš vi­so išė­jo 18 kny­gų, tarp jų – ir skir­tų vai­kams.

2004 me­tais O. Mi­ka­laus­kie­nė bu­vo iš­rink­ta Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­te. Poe­tė da­ly­vau­ja li­te­ra­tų klu­be „Aud­ru­vė“.

Poe­tė sa­ko, kad be­ne la­biau­siai iš ra­šy­to­jų ją ža­vi is­lan­dų pro­zi­nin­kas, No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tas Ha­rol­das Laks­ne­sas.

Jo kū­ri­niai dvel­kia ne­ža­bo­ta lais­ve, pa­si­ti­kė­ji­mu sa­vi­mi. Jei bū­tų no­rė­ju­si iš­vyk­ti į už­sie­nį, tai tik į šią ša­lį, nes at­ro­do, kad ten gy­ve­na ne­pap­ras­ti, lais­vi ir drą­sūs žmo­nės. Bū­tent Is­lan­di­ja pir­mo­ji pri­pa­ži­no Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę.

Au­to­rės nuo­tr.

NO­RAS: 90 me­tų su­lau­ku­si Onu­tė Mi­ka­laus­kie­nė sa­ko, kad la­biau­siai no­rė­tų ap­lan­ky­ti Is­lan­di­ją.

MIN­TIS: 90 me­tų su­kak­ties pro­ga poe­tę Oną Mi­ka­laus­kie­nę svei­ki­nęs Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Ai­va­ras Rud­nic­kas sa­kė gal­būt iš­min­ties kris­lus iš poe­tės nau­jau­sio rin­ki­nio „Tris­de­šimt trys ei­lė­raš­čiai plius“ pri­tai­ky­sian­tis ra­jo­no Ta­ry­bos na­riams.