Naujausios
Pagrindinėje miesto aikštėje siūlo neieškoti pavėsio
Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų sutvarkymo techninio projekto sprendiniai trečiadienį pristatyti visuomenei. Klausimų kilo dėl medžių likimo, transporto miesto centre, vietos paminklui. Politikams neaišku, kur „švęsime Kovo 11-ąją“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Erdvė – didžiulė
Savivaldybės salėje po darbo valandų surengtas viešas svarstymas sudomino pusšimtį aktyvių bendruomenės atstovų, architektų, kelis miesto Tarybos narius.
Projekto autorius Vytenis Rudokas sulaukė ir plojimų, ir kritikos.
Projektas apima didžiąją Prisikėlimo aikštę, skverą prie Savivaldybės, erdves prie Šiaulių valstybinės kolegijos ir Šv. Petro ir Pauliaus katedros su karių kapinėmis. Taip pat aikštės prieigas – Aušros taką su laiptais, kurie bus pritaikyti neiįgaliesiems, mamoms su vežimėliais, aplinkines gatves.
Tarp jų yra svarbiausia tranzitinė miesto arterija – Tilžės gatvė. Projektas apima jos atkarpą nuo Aušros alėjos iki Vytauto gatvės.
V. Rudokas pabrėžė, jog norėtų turėti dvigubai daugiau laiko nei turi, nes suvaldyti reikia didžiulę erdvę. Iš viso 60 tūkstančių kvadratinių metrų ploto.
Palygino, jog Šiaulių pagrindinė aikštė su visomis keturiomis dalimis yra dvigubai didesnė už Kauno Rotušės, Vilniaus Gedimino aikštes.
„Pagal plotą yra tokia, kaip Raudonoji aikštė Maskvoje, tik kitokios konfigūracijos“, – teigė architektas.
Nuo „opiausių“ aktualijų
V. Rudokas iš karto perspėjo, jog aikštės projektas transporto problemos miesto centre neišspręs.
Diskusijoje dėl to sulaukė buvusio miesto mero Kazimiero Šavinio kritikos.
Architektas aiškino, jog nukreipti transportą nuo centro neišeina, nes tam tinkamos gatvės yra už kilometro. Nuo Tilžės gatvės viaduko automobiliai ir dabar galėtų sukti Dubijos gatve, kad aplenktų centrą, bet nesuka.
Transporto problemą architektas siūlė spręsti „administracinėmis ir fizinėmis priemonėmis“. Eismo greitį mažinti iki 30 km per valandą – tada patys vairuotojai suks nuo centro.
„Tilžės gatvė buvo ir liks tranzitinė, tik kokio tanzito?“ – retoriškai klausė architektas.
Tilžės gatvės atkarpos šaligatvyje nuo Vytauto gatvės iki Katedros projektuojamas 2 metrų pločio dviračių takas. Dėl to gatvės važiuojamoji dalis 1,5 metro siaurinama.
„Kur gatvė siauresnė, ten tik daugiau avarijų“, – pareikšta diskusijoje.
Aušros alėjos atkarpoje ties aikšte architektas siūlo „įteisinti“ tris eismo juostas, nes realiai automobiliai taip ir važiuoja.
Eduardas Bivainis, Savivaldybės administracijos direktorius, nuogąstaujantiems, kad nebus išvengta automobilių kamščių, atkirto, jog mieste piko valandos tęsiasi „vos 20 minučių“.
30 vietų automobilių statymo aikštelė atsirastų ties Aušros alėja prieš Kolegiją, o šalia Kolegijos prie Varpo gatvės – 4 vietų aikštelė turistų autobusams statyti.
Vasario 16-osios gatvėje prie Savivaldybės taip pat projektuojama automobilių statymo aikštelė.
„Medžių neiškirsime – keisime“
Architektas tikino ieškantis kompromiso tarp gamtos ir architektūrinių sprendinių.
Specialistai, tyrę medžių būklę, sveikų senųjų medžių nerado – sergantys, suvargę. Todėl visose projektuojamos erdvės dalyse (taip pat Tilžės gatvėje) jie bus šalinami, keičiami mažų lajų medžiais, žemais želdiniais.
Didžiojoje aikštėje, architekto žodžiais, liko tik „želdinių karikatūra“. Bus išsaugoti 4 istoriniai ąžuolai ir dar geros būklės du klevai. Daugiau medžių čia nebus.
Diskusijos dalyviai priekaištavo, kad mieste jau sumažėjo pavėsio – mažų lajų liepos bulvare nuo saulės neapsaugo. Kur pasislėps pensininkai, atėję į skverą, aikštę?
Savivaldybės administracijos direktorius atkirto, jog „aikštė – ne parkas“ ir joje pavėsio neieškotų.
Želdinių specialistas Kęstutis Aukselis tikino, jog medžius būtina keisti. Lygino medį su žmogumi: „Iš mažo vaiko ir iš mažo medžio negalima tikėtis tiek naudos, kiek iš didelio, suaugusio.“ Bet gynė mažų lajų liepas: „Jeigu bulvare būtų likusios senosios liepos, tekėtų lipčius ir nebūtų galima ant suoliukų atsisėsti.“
Didžioji aikštė – renginiams
Pagrindinė erdvė taps renginių aikšte.
„Švaru ir universalu, kad nebūtų kliuvinių, kuriuos vėliau norėtume nugriauti, – tikslus įvardijo architektas. – Norime koncertuojame, norime varžybas rengiame, suoliukai nešiojami, mugei – 200–300 palapinių galima statyti.“
Ties Varpo gatve projektuojamas 10 metrų aukščio statinys su ekrano plokštuma – vaizdams, filmams rodyti. Ant jo – apžvalgos aikštelė. Čia vieta ir surenkamai scenai statyti.
Ties Tilžės gatve išliks žalioji zona su ąžuolais ir „Senelio su anūkais“ skulptūrėle. Žolė šioje vietoje persipina su akmens grindiniu – gali atsirasti nedidelių skulptūrų parkas ar iš bronzos išlietas miesto plano maketas. „Nuo čia galėtų prasidėti ekskursijos“, – sakė V. Rudokas.
Ties Aušros alėja – 80 metrų ilgio ir 4, 5 metro pločio fontanas atribotų aikštę nuo gatvės. Vandens plokštumoje atsispindėtų Katedra, vaikams būtų kur pasitaškyti.
Valstybės vėliavai per šventes iškelti vieta projektuojama ne pačiame aikštės centre, link jos vestų takas nuo Katedros pusės. Aikštės centre – vieta Kalėdų eglei statyti.
Juodu ir pilku granitu aikštė bus išgrįsta. Apšvietimas bus ir kasdienis, ir šventinis.
Prieš Kolegiją vietoj senųjų eglių projektuojama supilti tris žalias „kalvas“, sukurti jaukesnę aplinką – lyg vidinį kiemelį studentams.
Paminklas – skvere
Skvero prie Savivaldybės paskirtis – reprezentacinė, bet bus ir žaidimų aikštelių.
Čia pagrindinis akcentas – paminklas Tautos laisvei ir iškeliamas fontanas „Saulės diskai“.
Paminklo vizija – 10 metrų aukščio obeliskas. Projekto lėšos paminklui pastatyti neskiriamos, bus įrengtas tik jo pamatas.
„Tai kur švęsime Kovo 11-ąją – prie vėliavos ar paminklo?“ – klausė miesto Tarybos narys Tomas Petreikis. Priminė, jog tas klausimas buvo iškeltas Tarybos frakcijų seniūnų sueigoje. Tikėjęsis per viešą svarstymą išgirsti atsakymą, bet neišgirdo.
Profesorius menotyrininkas Vytenis Rimkus abejojo, ar skveras tinkama vieta paminklui. „Uždarose erdvėse paminklai nestatomi, o čia dar ir cerkvė yra stovėjusi, – sakė profesorius. – Jeigu statyti, tai tik pagrindinėje aikštėje.“
Vietoj viešojo tualeto siūloma įrengti pakylą orkestrui, oratoriams, rūsio patalpas naudoti kaip pagalbines aikštės priežiūrai.
Už pakylos siūloma statyti stacionarų gatvės tualetą. Dar vienas viešasis tualetas bus įrengtas renginių aikštės ekrano statinyje.
Katedros prieigose karių kapinės išlieka, bet keisis jų vaizdas – jokių obeliskų – visas memorialas žemės lygyje.
Kada nuo ko prasidės?
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera informavo, jog rekonstrukcijos darbai prasidės kitais metais.
Pirmiausia bus tvarkoma didžioji aikštė, toliau – erdvė prie kolegijos, gatvės, o skveras – paskutinis.
Projektui skirti 6 milijonai eurų europinės paramos, visus darbus reikia baigti 2020 metais.
Jono TAMULIO nuotr.
AUDITORIJA: Įdėmiai projekto pristatymo klausosi viešo svarstymo dalyviai.
PROJEKTUOTOJAS: Architektas Vytenis Rudokas teigia, jog aikštei gyvybės įkvėpti gali tik pati bendruomenė: „Galiu tam sukurti prielaidas, mintį paskleisti, bet nė vieno už rankos neatvesiu į aikštę.“
POKYČIAI: Tilžės gatvės važiuojamoji dalis nuo Vytauto gatvės iki Katedros susiaurės 1,5 metro – dėl dviračių tako, medžiai bus iškirsti – vietoj jų sodinami siaurų lajų medeliai.
VAIZDAS: Karių kapinės neiškeliamos, bet vizualiai keisis – memorialas projektuojamas žemės lygyje, jokių obeliskų, tik takai, granito plokštės su memorialiniais užrašais.
PRADŽIA: Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos realūs darbai prasidės kitais metais.