Naujausios
Šiauliai kūrė šalies politinę sistemą
Šiaulių miesto savivaldybėje antradienį paminėtas pirmosios Tarybos (1990–1995) pirmojo posėdžio 25-metis. Savivaldos pirmeiviai teigė, jog tada vyko kūrybinis procesas, o svarbiausia buvo tarnystė miestui.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Tiesiogiai rinkti
Atgimimo metais visi 67 deputatai buvo tiesiogiai išrinkti šiauliečių vienmandatėse apygardose. Į politiką ėjo 40–50-mečiai. Jie sudarė pirmosios Tarybos pagrindą. Taryboje dirbo pedagogai, gydytojai, teisininkai, gamybininkai, įmonių vadovai, architektai, dailininkai.
Tarp deputatų buvo septynios moterys. Iš jų vienintelė Birutė Marija Paplauskienė liko politikoje 25 metus. O iš vyrų – Jonas Bartkus, Vaclovas Vingras, Vincas Laurutis, Valentinas Mazuronis, Edvardas Žakaris, Alfredas Lankauskas.
Miesto garbės piliečio vardais tituluoti pirmosios Tarybos nariai Vytenis Rimkus, Zenonas Sabalys.
Pirmojoje Taryboje dirbo parlamento gynėjai, vienas iš jų – Antanas Kliunka. Turėjo ir du metraštininkus. Fotografas Romas Struoga ir per minėjimą nepaleido iš rankų fotoaparato, o kino operatorius Rokas Jonaitis parodė savo juostą „Pirmoji kadencija“.
Dalyvavo susitikime pirmieji merai, miesto garbės piliečiai Kazimieras Šavinis, Arvydas Salda. Taip pat vėlesnių kadencijų merai, tuometinės valdybos nariai – Savivaldybės skyrių, padalinių vadovai.
Pirmoji – „nepranokta“
Istorikas profesorius Arūnas Gumuliauskas pabrėžė, jog nuo pirmosios Tarybos prasidėjo ne tik „miesto statyba“ – savivaldos kūrimas, bet ir politinė poliarizacija. Formavosi pirmosios frakcijos – Sąjūdžio, kūrybininkų.
„Pirmoji Taryba ir jos nariai daug prisidėjo prie partinės politinės sistemos mieste formavimo, steigė partijų skyrius“, – pabrėžė istorikas.
Ne vienos partijos steigiamieji susirinkimai vyko Šiauliuose. Tarp jų – Centro partijos, kurios vedlys buvo šviesaus atminimo Romualdas Ozolas.
„Šiauliai nebuvo šone – patys dalyvavo kuriant politinę šalies sistemą, – sakė A. Gumuliauskas. – Ne kartą esu sakęs, jog pirmoji Taryba savo kokybe, branda pranoko visas likusias, visos kitos kadencijos prieš ją turėtų nulenkti galvas. O ėjote, nežinodami kur einate. Sausio 13-osios įvykiai išgyventi. Turiu dokumentą, kad atlikote net žvalgų darbą, fiksuodami karinių mašinų judėjimą.“
Profesorius neigė mitą, jog Šiauliai yra darbininkų ir kairiųjų miestas, pasiremdamas rinkėjų pasirinkimo tendencijomis.
Pirmoji Taryba buvusi centro dešinės krypties. Tokia daugumos rinkėjų nuostata išsilaikiusi iki pat 2000 metų. Vėliau dešinieji ir centras užleidę pozicijas kairiesiems.
„Dabar padėtis vėl šiek tiek pasikeitė“, – teigė A. Gumuliauskas. Turėdamas mintyje, kad šiuo metu centro ir dešiniosios jėgos formuoja koalicijos branduolį.
Vis dar broliai ir seserys
„Broliai ir seserys, – kreipėsi į kolegas pirmosios Tarybos pirmininkas Jonas Tručinskas. – Svarsčiau, bet neradau nė vienos priežasties, kad negalėčiau taip į jus kreiptis.“
Jis priminė, kad iš 67 deputatų 41 buvo nepartinis. Dabar, jo žodžiais, gyvenimas vystosi „spirale“ – gal „naujoji Taryba bus tokia pat gera, kaip mes buvome“.
Pabrėžė, jog „mes buvome kitokie, nes kitaip norėjome gyventi ir suvokėme, jog savivalda – ūkinė strategija ir politika čia mažiausiai reikalinga“.
Jo žodžiais, nesvarbu, kokia vėliava – žalia, raudona ar geltona – bus iškelta gatvėms tvarkyti.
Pats tikėjęsis, jog po 20 metų bus „žymiai geriau“. Jo nuomone, miestas praranda „sielą“, kurią turėjo net tarybiniais metais.
Pabrėžė, jog pirmoji Taryba buvo atvira miestiečiams. Jiems nereikėjo klausimų spręsti per „vieną langelį“.
„Nenormalu, kad piliečiai negali laisvai ateiti į Savivaldybę“, – sakė J. Tručinskas.
Nėra skeptikas
Kitas buvęs pirmosios kadencijos Tarybos pirmininkas A. Lankauskas teigė, jog „būdinga iš idealistų virsti skeptikais“, bet pats tokiu nesąs.
„Kiekvienam žmogui istorija skiria tik nedidelį tarpsnį, – sakė jis. – Mes jį garbingai išgyvenome, o kitos kadencijos tęsė mūsų darbą.“
Jis pabrėžė, jog taip buvo įgyvendintas svarbus tikslas – rekonstruotas aerodromas, Zoknių karinė sovietinė bazė pertvarkyta į Lietuvos kariuomenės aviacijos bazę.
Įsimintini momentai
K. Šavinis juokavo, jog „iki šiol yra meras“. Prisiminė, jog skiriant jį meru „už“ balsavo 50 Tarybos narių.
„Devyni nebalsavo – buvau labai susirūpinęs, – sakė buvęs pirmasis meras. – O už mano atleidimą iš 59 Tarybos narių balsavote tik 29-i, vadinasi, negalėjau būti atleistas.“
K. Šavinį mero poste pakeitęs Arvydas Salda įvardijo, jog „tai buvo geriausi metai per visą darbo karjerą“, nes darbas buvo kūrybinis.
„Darėme klaidų, bet jos buvo daromos iš nežinojimo“, – teigė A. Salda.
Generolas Romasis Vaitekūnas, tuometinės valdybos narys, buvęs Šiaulių policijos vyriausiasis komisaras, teigė turįs politikų „ir atsiprašyti, ir padėkoti“.
Prisiminė, kaip inicijuotas jo atleidimas iš miesto valdybos narių. Kaltintas dėl siautėjančio reketo, sudėtingos kriminogeninės miesto situacijos.
„Kritika buvo teisinga, bet dėl to atleidimo buvau pastebėtas – po pusės metų paskirtas vidaus reikalų ministru – ačiū jums“, – sakė R. Vaitekūnas.
Z. Sabalys kolegoms taip pat dėkojo. Kad pavyko juos įtikinti baigti Teniso kortų statybą. Tam skyrė milijoną rublių, nors lėšų stigo.
Bet priminė, jog ir pirmoji Taryba turi „paminklą“ – „Gilo statybą“, dėl kurios buvo nugriauta sporto salė.
Tada irgi visi buvo „užburti“ investicijų „pritraukimu“. Juoba kad jas žadėjo „malūnsparniu nusileidęs Gilas“.
Deputatų prisiminimus rengiamasi išguldyti knygoje, kuri bus skirta miesto savivaldos 25-mečiui. Joje bus apžvelgtos visos kadencijos, bet prioritetas suteikiamas pirmajai. Knyga būtų išleista ir pristatyta per Savivaldos dieną, kuri kasmet minima spalio 10-ąją.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MINĖJIMAS: Pirmosios kadencijos deputatai minėjimą pradėjo sugiedodami „Tautinę giesmę“.
MERAI: Sveikinasi du eksmerai – Arvydas Salda (kairėje) ir jo pirmtakas Kazimieras Šavinis.