Tremtinių dukra saugo lietuvybę

Tremtinių dukra saugo lietuvybę

Trem­ti­nių duk­ra sau­go lie­tu­vy­bę

Ka­ra­liau­čiu­je (Ru­si­ja) gy­ve­nan­ti lie­tu­vė mo­ky­to­ja Al­ma Ba­lai­kai­tė-Jan­va­rio­va – trem­ti­nių duk­ra. Puo­se­lė­ja sa­vo lie­tu­viš­kas šak­nis Ru­si­jo­je. Įkū­rė an­samb­lį „Ma­lū­nė­lis“ ten gy­ve­nan­čių lie­tu­vių vai­kams. Sten­gia­si sa­vo tau­tie­čius ir lie­tu­viš­kų šak­nų tu­rin­čius mo­ki­nius kuo daž­niau at­vež­ti į Lie­tu­vą, kad nea­tit­rūk­tų nuo Tė­vy­nės. Sa­vo vai­kus iš­lei­do mo­ky­tis Lie­tu­vo­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Kad jaus­tų Tė­vy­nę

Šie­met į že­mai­čių et­no­mu­zi­ka­vi­mo ir tra­di­ci­nių ama­tų kur­sus Kel­mė­je iš Ka­ra­liau­čiaus at­vy­ko de­vy­nių vai­kų ir pen­kių suau­gu­sių­jų gru­pė. Gru­pės va­do­vę Al­mą Jan­va­rio­vą ir jos ko­le­gę Aną Asa­ka­vi­čius, iš­te­kė­ju­sią už lie­tu­vio, su­ti­ko­me siu­vi­mo iš li­no sek­ci­jo­je.

„Gy­ve­na­me Kras­noz­na­mens­ko ra­jo­ne, Dob­ro­vols­ko mies­te (bu­vęs Pil­kal­nis) – pa­sa­ko­ja po­nia Al­ma. – Ma­no ma­ma bu­vo trem­ti­nė. Kai su­grį­žo iš Si­bi­ro, ban­dė gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Bet į trem­ti­nius tė­vy­nai­niai žiū­rė­jo kaip į liau­dies prie­šus. Sun­ku bu­vo gau­ti dar­bo, būs­tą, įsi­tvir­tin­ti. To­dėl vėl pa­trau­kė į Ru­si­ją, tik į ar­ti­mes­nę. Čia pat, už Lie­tu­vos sie­nos. Kad jaus­tų Tė­vy­nę.“

Jaus­ti Tė­vy­nę iš­mo­kė ir sa­vo vai­kus. Tik grįž­ti ir gy­ven­ti jo­je jau ne­bei­šė­jo. Ru­si­jo­je įsi­tvir­ti­no, bai­gė moks­lus.

Al­mos vy­ras Rus­la­nas – to­to­rius. Ta­čiau sa­vo vai­kus jie­du auk­lė­ja lie­tu­viš­ka dva­sia. Mo­ky­tis juos iš­siun­tė į Lie­tu­vių na­mus Vil­niu­je. Duk­ra Lo­li­ta, bai­gu­si lie­tu­viš­ką mo­kyk­lą, stu­di­juo­ja ve­te­ri­na­ri­jos moks­lus Vil­niaus ko­le­gi­jo­je. Sū­nus Re­na­tas šį pa­va­sa­rį bai­gė de­šim­tą kla­sę.

Disk­ri­mi­na­ci­jos ne­pa­ty­rė

Pak­laus­ta, ar dėl pa­blo­gė­ju­sių Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kių lie­tu­vai­čiai ne­pa­ti­ria disk­ri­mi­na­ci­jos, po­nia Al­ma ka­te­go­riš­kai pa­sa­kė – ne.

Į Lie­tu­vos vi­du­ry­je, Kel­mė­je, vyks­tan­čius et­ni­nę kul­tū­rą puo­se­lė­jan­čius kur­sus jų gru­pę at­ve­žė Sa­vi­val­dy­bės au­to­bu­sas. Kai baig­sis kur­sai, at­va­žiuos mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių paim­ti.

Al­mos Jan­va­rio­vos su­bur­tas ir va­do­vau­ja­mas lie­tu­viš­ko folk­lo­ro an­samb­lis „Ma­lū­nė­lis“ uži­ma pir­mą­sias vie­tas įvai­riuo­se Ru­si­jo­je ren­gia­muo­se fes­ti­va­liuo­se. Sėk­mė ly­di ir vo­ka­li­nę gru­pę „Sau­lu­tė“.

Po­nia Al­ma va­do­vau­ja ir Lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jai. Aso­cia­ci­ja tei­kia pro­jek­tus Lie­tu­vos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai. Gau­na fi­nan­sa­vi­mą. Nu­pir­ko tau­ti­nius rū­bus folk­lo­ro an­samb­liui, mu­zi­kos inst­ru­men­tų.

Puo­se­lė­ti lie­tu­vy­bę sve­tur pa­de­da ir Tau­tos fon­das, ku­ris fi­nan­suo­ja kai ku­riuos išei­vi­jos pro­jek­tus. Šis fon­das fi­nan­sa­vo ir Ka­ra­liau­čiaus kraš­to mo­ki­nių iš­vy­ką į že­mai­čių et­no­mu­zi­ka­vi­mo ir tra­di­ci­nių ama­tų kur­sus.

Vai­kai – mo­ti­nos ka­pi­ta­las

A. Jan­va­rio­vos ko­le­gė Ana Asa­ka­vi­čius – taip pat mo­ky­to­ja. Ji iš­te­kė­ju­si už lie­tu­vio Jo­no Asa­ka­vi­čiaus. Jo­nas – pro­fe­sio­na­lus mu­zi­kan­tas. Jie­du su vy­ru su­bū­rė folk­lo­ro gru­pę „Ata­man“, ku­rio­je dai­nuo­ja ir jų duk­ra Ol­ga.

„Ata­man“ kon­cer­ta­vo Kel­mė­je vy­ku­sia­me folk­lo­ro fes­ti­va­ly­je „Ir pa­jau­ga ža­li lei­pa“.

Pak­laus­ta apie de­mog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją Ru­si­jo­je, po­nia Ana sa­ko, jog tuš­tė­ja tik kai­mai, nes ten sun­ku gau­ti dar­bo. Mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se ne­dar­bas mo­ky­to­jams ne­gre­sia. Kras­noz­na­mens­ko mies­te ne­se­niai pa­sta­ty­ta nau­ja mo­der­ni mo­kyk­la su nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis ap­rū­pin­tais ka­bi­ne­tais.

Mo­te­rys ska­ti­na­mos gim­dy­ti. Vei­kia pro­gra­ma „Mo­ti­nos ka­pi­ta­las“. Kai gims­ta ant­ras vai­kas, mo­ti­nai ski­ria­mi 500 tūks­tan­čių rub­lių. Kai vai­kui su­kan­ka tre­ji me­tai, ma­ma ga­li paim­ti tuos pi­ni­gus ir juos pa­nau­do­ti, pa­vyz­džiui, pa­si­keis­ti tu­ri­mą būs­tą į di­des­nį, su­si­re­mon­tuo­ti na­mus, nu­si­pirk­ti bal­dų ir pa­na­šiai.

Pa­sak po­nios Anos, už ant­rą­jį vai­ką gau­tos su­mos už­ten­ka ne­pra­ban­giam na­mui kai­me nu­si­pirk­ti.

Gi­mus tre­čiam vai­kui, mo­ti­nai suteikiama papildoma parama.

Toks val­džios po­žiū­ris esą ska­ti­na mo­te­ris gim­dy­ti kuo dau­giau vai­kų.

Pra­gy­ve­ni­mo ly­gis Ka­ra­liau­čiu­je nė­ra la­bai aukš­tas. Mo­ky­to­jo at­ly­gi­ni­mas sie­kia apie 200 eu­rų. Po­nia Al­ma prie mo­ky­to­jos at­ly­gi­ni­mo pri­si­du­ria vers­da­ma į lie­tu­vių kal­bą įvai­rius do­ku­men­tus, dar­bo kny­ge­lių įra­šus ir pa­na­šius.

Jos vy­ras Rus­la­nas va­žiuo­ja už­dar­biau­ti į Ru­si­jos šiau­rę. Ten bū­da­vo įma­no­ma už­dirb­ti apie 1 500 eu­rų per mė­ne­sį. Nors pa­sta­ruo­ju me­tu, pa­sak mo­ters, at­ly­gi­ni­mai ir ten ge­ro­kai su­ma­žė­jo.

Au­to­rės nuo­tr.

PAMOKOS: Mo­ky­to­jos iš Ka­ra­liau­čiaus kraš­to Al­ma Jan­va­rio­va (kai­rė­je) ir Ana Asa­ka­vi­čius su duk­re­le Ol­ga Kel­mė­je vy­ku­siuo­se že­mai­čių et­no­mu­zi­ka­vi­mo ir tra­di­ci­nių ama­tų kur­suo­se mo­kė­si siū­ti iš li­no, drož­ti kau­kes ir ki­tų ama­tų.

FOLK­LO­RAS: Lie­tu­vis Jo­nas Asa­ka­vi­čius (de­ši­nė­je) kar­tu su žmo­na Ana su­bū­rė folk­lo­ro an­samb­lį „Ata­ma­nas“, ku­ris lai­mi pri­zi­nes vie­tas įvai­riuo­se fes­ti­va­liuo­se.