
Naujausios
Apleistą kampelį siūlo „1 JAV centui“
Šiaulių savivaldybėje grįžtama prie minties statyti meninį akcentą „1 JAV centas“, kuris įprasmintų iš Šiaulių kilusio JAV vieno cento autoriaus, skulptoriaus litvako Victor David Brenner atminimą. Akcentas yra pasiūlytas ir Kaunui. Ar dėl to „tempo“ įgyta? Metus stumdytam akcentui Šiauliuose pasiūlyta vieta – apleistame skverelyje prie Ežero ir Vilniaus gatvių sankirtos.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Svarstymas komisijoje
Galima vieta akcentui statyti praėjusią savaitę aptarta Miesto nesudėtingų statinių aprobavimo komisijoje. Komisijai vadovaujanti miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė „Šiaulių kraštą“ patikino, jog posėdžiui „jokios įtakos gandai apie Brennnerio įamžinimą kituose miestuose neturėjo“.
Komisija svarsčiusi Savivaldybės gautą nevyriausybininkų pasiūlymą įamžinti V. D. Brenner atminimą pastatant vieno JAV cento meninį akcentą.
Prašyme minėta, kad kūrinį finansuotų patys nevyriausybininkai bei jų surasti mecenatai – VšĮ Lietuvos geros valios fondas bei Šiaulių apskrities žydų bendruomenė.
Asociacijos Šiaulių nevyriausybinė organizacija vadovas Antanas Jasudavičius bei idėjos autorius Vilius Puronas komisijai keliomis vizualizacijomis pristatė savo ketinimus įrengti 145 cm skersmens monetos su papuošimais – iš viso apie 2,5 metro aukščio – metalo ir bronzos kompoziciją.
Akcentui jie pageidavo vietos miesto centre – Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare prie Turizmo informacijos centro arba prie Rūdės–Vilniaus gatvių sankirtos, arba prie Šiaulių viešbučio.
Komisijos darbe, be narių, svečio teisėmis dalyvavo mecenatai, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas, architektai Rasa Pumputienė, Rūta Stuopelienė, Dalia Šidlauskienė, Dalius Puzinas.
Kas pasiūlyta?
„Savivaldybės atstovai pasiūlė svarstyti kitą vietą idėjos įgyvendinimui – Savivaldybei priklausantį skverą prie Ežero-Vilniaus gatvių sankirtos, – sakė R. Budrytė. – Savivaldybės administracija iš principo pritaria idėjai ir netgi yra linkusi konkrečiai finansiškai prisidėti sutvarkant ir parengiant tam tinkamą aplinką.“
Vyriausiosios architektės nuomone, pasiūlyta „pakankamai reprezentacinė“, „neabejotinai masteliu bei turiniu geriau tinkanti vieta“. Ji ir žydų bendruomenei „svarbi ir reikšminga“ – netoliese yra Frenkelio fabrikas, Frenkelio vila, paminklas Ch. Frenkeliui, buvusio žydų geto vieta.
„Su šituo akcentu susiformuotų lyg ir vieningas kompleksas, – mano R. Budrytė. – Tačiau su sąlyga, kad meninio akcento autoriai dar kartą peržiūrės bei patobulins savo pasiūlymą meniniu aspektu ir pateiks projektinį pasiūlymą.“
Savivaldybės administracija tuomet suplanuosianti lėšas skverui sutvarkyti ir pritaikyti akcentui.
„Skvero sutvarkymo reikalai, jei viskas klosis, kaip numatyta, ir meninis akcentas iniciatorių bus oficialiai padovanotas miestui, turėtų įvykti kitais metais“, – patikino vyriausioji architektė.
„Esu stumiamas toliau“
„Supratau, kad esu stumiamas toliau nuo miesto centro,– sakė dizaineris. – Akcentas turi būti statomas turistų lankomose vietose, bet siūlo apleistą kampą, šunų vedžiojimo vietą šalia garažų.“
V. Puronas, skirtingai nei vyriausioji architektė, įsitikinęs, jog pasiūlytoje vietoje akcento masteliai neatitinka erdvės, „reikės viską keisti“.
Bet „projektuos“. Savivaldybė, jo žodžiais, „duos architektą“.
„Žinau, kaip dirba kabinetinės galvos – pastatys gal po metų penkerių, – sakė dizaineris. – Juk vietą pirmiausia reikia suprojektuoti ir sutvarkyti, ar atras tam lėšų?“
Pats juda į priekį. Akcento pagrindinė dalis – moneta – jau yra išlieta iš bronzos. „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza pažadėjo akcentą priglausti Ch. Frenkelio vilos aplinkoje.
„Padarysiu kilnojamą postamentą, galima bus bet kada perkelti“, – sakė V. Puronas.
Jis neslėpė, jog laukia atsakymo ir iš Kauno. Akcento idėja yra pateikta Kauno meninių akcentų konkursui. V. D. Brenner gyveno Kaune, iš čia emigravo į JAV.
Metus stumdyta
Akcento idėją V. Puronas ir skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša teikė meninių akcentų konkursui, kuris vyko pernai. Laimėjo prizinę trečią vietą.
Savivaldybė lėšų skyrė tik pirmąją vietą laimėjusio skulptoriaus Gintauto Lukošaičio „Verkiančiai mergaitei“ pastatyti.
V. Puronas savo idėją toliau garsino, nes šiemet minimos V. D. Brenner 145-osios gimimo metinės. Todėl ir pati moneta projektuota 145 cm skersmens.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos Amerikos skaityklai padovanojo 1 JAV cento skulptūros maketą, jį pristatė ir bibliotekoje vykusioje konferencijoje, skirtoje V. D. Brenner jubiliejui.
Tada dizaineris ragino bent įsivaizduoti, kokiu milžinišku skaičiumi yra tiražuota ši moneta, tad skulptūra tikrai būtų įdomi turistams ir „Šiauliai taptų pasaulio centru“. Jo teigimu, nužudyti šią idėją – „nusikaltimas galaktikai“. V. D. Brenner sukurta 1 cento moneta yra nuskraidinta ir į Marsą.
Tačiau akcento rėmėjai buvo sulaukę tik Savivaldybės administracijos direktoriaus E. Bivainio rašto, kad „idėja miesto bendruomenei netinkama įgyvendinti bendro naudojimo teritorijose“. Miesto įvaizdžio komisija rekomenduojanti ją įgyvendinti „komercinio objekto interjere ar eksterjere“.
Idėja įamžinti V. D. Brenner patiko bankininkams. Ant buvusio Lietuvos žydų banko pastato, kuriame dabar yra Šiaulių bankas, bus įrengta memorialinė lenta V. D. Brenner atminimui. Jos autorius – Vaidotas Janulis. Atidengti ją ketinama per miesto gimtadienio šventę.
V. D. Brenner labiausiai išgarsėjo dėl 1907 metais sukurto prezidento Abraomo Linkolno atvaizdo, panaudoto vadinamajam Linkolno 1 centui, nukaldintam 1909 metais, minint JAV prezidento gimimo 100-ąsias metines. V. D. Brenner sukurtas A. Linkolno atvaizdas ant 1 JAV cento nominalo monetų kaldinamas iki šiol.
Asmeninės nuotr.
CENTAS: Meninio akcento „1 JAV centas“ vizualizacija prie Rūdės ir Vilniaus gatvių sankirtos.
MAKETAS: „1 JAV cento“ liejinio maketas.
AKCENTAS: „1 JAV centas“ išlietas iš bronzos.
Jono TAMULIO nuotr.
VIETA: Vilius Puronas sako, jog JAV centui skirtas akcentas turi būti statomas turistų lankomose vietose, o ne apleistame kampe.