Birželio 6-9 dienomis (Lietuvoje – birželio 9 d.) maždaug 373 milijonai balso teisę turinčių ES piliečių rinks naują Europos Parlamentą. Tai nėra antraeilės svarbos rinkimai – šis balsavimas lems artimiausių penkerių metų ES politines kryptis, vadovus, biudžetą ir derybų su naujomis narėmis, visų pirma Ukraina, eigą.

Rudenį naujos sudėties Europos Parlamentas tvirtins vykdomąją ES valdžią – Europos Komisijos pirmininką bei eurokomisarų kabinetą. 2019-aisiais analogiškame balsavime dabartinė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo patvirtinta 9 europarlamentarų balsų persvara. Dažnai galima girdėti, kad 11 Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių yra per mažai kažką pakeisti, tačiau tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, jog priimant esminius sprendimus kiekvieno europarlamentaro žodis gali būti lemiamas. Todėl nėra vis vien, kas atstovaus Lietuvos rinkėjams Europos Parlamente.

„Nieko gero dėl Lietuvos jie ten nedaro“ – kitas paplitęs priekaištas. Tiesa, konkrečiai šaliai skirtų balsavimų ar klausimų Europos Parlamente be atvangos nevyksta, tačiau kartas nuo karto pasitaiko ir tokių. Šioje kadencijoje europarlamentarai aktyviai palaikė Lietuvą, valstybei susidūrus su migracijos krize pasienyje su Baltarusija, Kinijai vykdant neskelbtas ekonominio spaudimo priemones dėl Vilniuje atidarytos Taivano atstovybės ar Rusijai nutarus persekioti Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus. Po krizės Lietuvos pasienyje į naujausią migracijos paketą įtraukta sąlyga, kai kitos šalys pasitelkia migrantus padėčiai kaimynystėje destablizuoti.

info

 

Europos Parlamentas nuolat pasisako už didesnį ES biudžetą ir kasmetinėse derybose su ES valstybėmis siekia jį padidinti. Tai tiesiogiai naudinga Lietuvai, kuri iš ES iždo vis dar gauna gerokai daugiau nei į jį sumoka. Parlamentas taip pat nuosekliai palaiko kaip įmanoma didesnę paramą Ukrainai ir glaudesnį politinį bendradarbiavimą, Europos sveikatos sąjungą, kurioje ES pacientai turėtų galimybę naudotis sveikatos paslaugomis kitose šalyse ar platesnes vartotojų teises įsigyjant prekes ar gaunant paslaugas.

Žinoma, pirmiausia Europos Parlamentas sprendžia ir balsuoja dėl teisės aktų, kurie yra svarbūs visai Europos Sąjungai, o ne vienai ar kelioms paskiroms valstybėms. Dažnai jie reglamentuoja klausimus, kuriuos pavieniui tvarkyti sudėtinga. Pavyzdžiui, kovo mėnesį Europos Parlamentas patvirtino pirmąsias pasaulyje dirbtinio intelekto taisykles – šios technologijos bus grupuojamos į kategorijas pagal rizikos laipsnį, pavojingiausios – ribojamos, taip užtikrinant žmogaus teises. Šią kadenciją EP priėmė ir didžiąsias interneto platformas reguliuojančias taisykles skaitmeninėms paslaugoms, žiniasklaidos nepriklausomumą užtikrinantį žiniasklaidos laisvės aktą, patvirtino vieningus principus, pagal kuriuos ES valstybės nustatys minimalų atlyginimą darbuotojams.

Greta skubių reakcijų į COVID-19, Ukrainos ir nuo agresijos pradžios kilusią energetikos krizę, reikšmingą šios kadencijos darbotvarkės dalį sudarė Žaliojo kurso teisėkūra, kuria siekiama, kad Europa iki 2050-ųjų taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu pasaulyje. Ne tik buvo priimti taršos apribojimai transporto, pramonės, pastatų, miškų srityse, bet ir padėtas pagrindas Europai pereiti prie švaresnių technologijų, užsitikrinant tam reikalingas kritines žaliavas ar būtinus komponentus, pavyzdžiui, skatinant lustų gamybą.

Būsimoje kadencijoje ES institucijos privalės ne tik toliau visokeriopai remti Ukrainą, tačiau ir pasirengti šios bei kitų regiono šalių stojimui į Bendriją. Tam bus būtinos institucinės pertvarkos, kai kurių ES politikų, pavyzdžiui, žemės ūkio ar sanglaudos, peržiūra. 2027 m. baigsis dabartinis susitarimas dėl daugiamečio ES biudžeto, o derybos ir kompromisas dėl naujojo iždo nubrėš Sąjungos ateitį beveik dešimtmečiui. Visuose šiuose procesuose aktyviai dalyvaus europarlamentarai.

Demokratija nėra duotybė ir dar visai neseniai daugelis europiečių, tarp jų ir lietuviai, tik svajojo apie galimybę reikšti savo nuomonę bei balsuoti laisvuose rinkimuose. Demokratinių santvarkų pasaulyje vis mažėjant, puoselėkime tai, ką turime ir balsuokime Europos Parlamento rinkimuose birželio 9 d. Savo balsą galima atiduoti bet kurioje rinkimų apylinkėje Lietuvoje.

 

Užs. Nr. 554570