Naujausios
Regionams – atskiros eilės
Kaip pažymi ŽŪM Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Milušauskienė, parama konsultavimo paslaugoms išlieka viena populiariausių. Šiam etapui iš viso skirta 1,525 mln. Eur. Iš jų sostinės regiono projektams numatyta 610 800 Eur, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono – 914 200 Eur.
Konsultavimo paslaugų teikimo valandos fiksuotasis įkainis siekia 58 Eur be PVM, o bendra paramos suma vienam gavėjui 2023–2027 metų laikotarpiu gali sudaryti iki 2 tūkst. Eur be PVM (maksimaliai leidžiama pasinaudoti ne daugiau kaip 34 konsultacijomis). Didelis privalumas ūkininkams yra tas, kad paramos intensyvumas siekia 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Kas gali pretenduoti į paramą
Parama skirta aktyviems ūkininkams, miško valdytojams, taip pat Europos inovacijų partnerysčių (EIP) grupės susikūrimą ir inovacinį projektą planuojantiems inicijuoti subjektams (pavyzdžiui, ūkininkams, miškininkams, kooperatyvams ir kitiems), kurie atitinka nustatytas tinkamumo sąlygas.
Pasak E. Milušauskienės, didžiausio dėmesio sulaukia temos, apimančios aplinkai ir klimatui naudingas praktikas: vandens ir dirvožemio apsaugą, organinių medžiagų kaupimą, tvarų trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimą, maistinių medžiagų pusiausvyrą ir anglies kaupimą. Taip pat aktyviai konsultuojamasi ūkio finansų, verslo valdymo bei biologinės įvairovės išsaugojimo klausimais.
Gautą konsultavimo „krepšelį“ ūkininkai gali laisvai naudoti pas bet kuriuos pasirinktus specialistus, kurių sąrašai skelbiami Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (zuzis.zua.lt) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (nma.lrv.lt/lt) svetainėse.
Svarbiausios naujovės
ŽŪM pakeitus priemonės įgyvendinimo taisykles, nuo šiol tikslus regioninis priskyrimas nustatomas ne pagal išankstinę konsultanto prognozę paraiškoje, o pagal realią paslaugos teikimo vietą – žemės ūkio valdos centrą, kur buvo suteiktos konsultavimo paslaugos. Tai padės lėšas regionams paskirstyti tiksliau ir tolygiau. Taip pat griežtai apibrėžta valandos sąvoka: viena konsultacija trunka lygiai 60 minučių ir yra laikoma nedalomu apskaitos vienetu.
Paraiškų priėmimas ir vertinimas bus vykdomas pagal atskiras eiles, sudarytas pagal du atskirus regionus, todėl paraiškų priėmimas skirtinguose regionuose gali būti sustabdytas skirtingu metu. Pats paraiškų priėmimo stabdymo principas nesikeičia – priėmimas stabdomas, kai pagal pateiktas paraiškas prašoma paramos suma 50 proc. viršija konkrečiam regionui skirtą paramos lėšų sumą.
Didžiausius prioritetinius balus gaus karvių laikytojai
Vertinant paraiškas ir skiriant atrankos balus, prioritetas bus teikiamas tam tikriems sektoriams ir veikloms:
* Vykdomai veiklai sektoriuose: pieninė galvijininkystė vertinama 40 balų, mėsinė galvijininkystė ir kiti gyvulininkystės sektoriai bei sodininkystė, daržininkystė ir uogininkystė (ne mažesniame kaip 0,1 ha plote) gaus po 30 balų, o kita žemės ūkio ar miškų veikla (kai plotas nuo 0,1 ha, o miško – nuo 0,5 ha) – 20 balų.
* Ekologiniam ūkininkavimui: vykdantiems ekologinę gamybą arba pereinantiems prie jos bus pridedama 10 balų.
* Valdos ekonominiam dydžiui: smulkūs ir vidutiniai ūkiai gaus 30 balų, labai smulkūs – 25 balus, o stambūs – 20 balų.
*Jaunojo ūkininko statusui: bus skiriami papildomi 10 balų.
Nacionalinė mokėjimo agentūra pasilieka teisę atlikti atrankinius skambučius paramos gavėjams, kad patikrintų faktinį jų dalyvavimą konsultacijose.
Svarbiausia – konsultacijų teikiama nauda
Ignalinos rajonas – tai unikalus kraštas, kuriame gamtinės sąlygos, kalvotas reljefas ir smėlėti dirvožemiai diktuoja savas taisykles. Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ignalinos biuro vadovės Nadeždos Lašinskienės, kraštovaizdis ir gamtos sąlygos čia sudaro specifines sąlygas ūkininkauti, o gamybos mastai, lyginant su Vidurio Lietuva, yra kuklesni.
Rajone aiškiai dominuoja smulkūs ir vidutiniai ūkiai – iš viso čia registruotas 1 431 ūkis, o net 97,7 proc. jų neviršija 100 hektarų. Dauguma (apie 47 proc.) vietos ūkininkų užsiima augalininkyste, 40 proc. plėtoja mišrią veiklą. Puikią nišą čia randa ekologinė gamyba.
Visgi žemės ūkis šiame regione susiduria su iššūkiais, tarp kurių vienas opiausių – demografinė situacija. Nors apie 18 proc. ūkininkų čia yra jauni žmonės, išgyventi vien iš tradicinio žemės ūkio mažiems ūkiams darosi vis sudėtingiau. Dėl to konsultavimo specialistai skatina ieškoti alternatyvų: kaimo turizmo, amatų, bitininkystės ar ekologiškų produktų perdirbimo.
N. Lašinskienės teigimu, konsultantai stebi ūkininkų veiklą, žiūri, kam ką pasiūlyti, kas kam įdomu. O ir patys žemdirbiai vis dažniau drąsiai kreipiasi pagalbos. „Ypač džiugu, kad šiemet atsirado nemažai jaunųjų ūkininkų, perėmusių ūkius iš artimųjų. Jie ypač domisi naujovėmis“, – sako vadovė. Populiariausios temos išlieka ūkio finansų ir verslo, augalininkystės bei gyvulininkystės klausimai.
Žvelgdama į ateitį, Nadežda išlieka optimistiška ir sako, kad konsultavimo taisyklių naujovės visai negąsdina. „Prisitaikysime, svarbiausia, kad žmonės gautų naudos iš konsultacijų“, – teigia biuro vadovė, pati konsultuojanti ūkio apskaitos klausimais.
Užs. Nr. 597488
