Naujausios
Siuntų kainų skirtumai dažnai glumina. Vieni renkasi tarptautinius kurjerius, kiti – pašto paslaugas ar net privačius vairuotojus, tačiau retas susimąsto, kad egzistuoja mažiau žinomų, bet ne mažiau patikimų būdų sutaupyti. Būtent apie alternatyvias siuntimo galimybes, jų privalumus bei rizikas verta kalbėti plačiau – juk tinkamai pasirinkus galima ne tik išvengti nereikalingų išlaidų, bet ir užtikrinti, kad siunta saugiai pasiektų adresatą.
Kodėl kainos tokios skirtingos?
Tarptautinių siuntų kainodara nėra paprasta. Į ją įeina ne tik transportavimas, bet ir muitinės procedūros, kurjerių tinklų išlaikymas, papildomos paslaugos (pvz., draudimas ar sekimas). Įdomu tai, kad du žmonės, siųsdami tos pačios talpos dėžę, gali sumokėti visiškai skirtingą sumą vien dėl pasirinkto tarpininko ar siuntimo būdo.
Didieji kurjeriai – „DHL“, „UPS“, „FedEx“ – paprastai užtikrina greitį ir patikimumą, bet jų kainos smulkesniems siuntėjams gali būti per didelės. Tuo tarpu alternatyvūs operatoriai, kurie sujungia siuntas ar naudojasi vietiniais partneriais, dažnai pasiūlo pigesnius sprendimus.
Ką dažnai pamiršta siuntėjai?
Dalis žmonių vis dar galvoja, kad vienintelis būdas išsiųsti siuntą – nueiti į artimiausią pašto skyrių. Tačiau tokios siuntos gali kainuoti brangiau ir užtrukti ilgiau. Kiti renkasi pažįstamų vairuotojų mikroautobusų paslaugas, bet čia kyla klausimų dėl patikimumo, draudimo ar pristatymo terminų.
Mažiau žinomi, bet veiksmingi būdai:
* Tarpininkų platformos. Jos lygina kelių kurjerių kainas ir leidžia pasirinkti optimalų variantą. Pavyzdžiui, užsisakydami paslaugą internetu galite rasti mažesnes kainas nei tiesiogiai kreipiantis į kurjerį. Tokių galimybių galima rasti ir Lietuvoje, paieškoje įvedus siuntos iš JK į Lietuvą.
* Grupinis siuntimas. Kai kelios siuntos iš to paties miesto siunčiamos vienu transportu, kaina vienam siuntėjui sumažėja. Šį būdą dažniausiai siūlo bendruomenės grupės arba specializuotos siuntų tarnybos.
* Paštomatai. Nors jie nėra taip išvystyti kaip vietiniuose siuntimuose, vis daugiau operatorių suteikia galimybę siuntą atsiimti ar perduoti per paštomatus. Tai gali būti pigiau nei „nuo durų iki durų“ paslaugos.
Praktiniai patarimai, kaip sutaupyti
Norint išvengti per didelių išlaidų, verta atkreipti dėmesį į kelias detales:
1. Siuntos dydis ir svoris. Kartais pigiau siųsti vieną didesnę siuntą, nei kelias mažesnes. Taip pat svarbu tinkamai supakuoti, kad nebūtų „tuščio oro“ dėžėje.
2. Pasirinkti tinkamą laiką. Šventiniu laikotarpiu kainos ir terminai dažnai išauga. Jei įmanoma, siuntą planuokite anksčiau.
3. Papildomas draudimas. Jei siunčiate vertingus daiktus, draudimas gali kainuoti papildomai, bet apsaugos nuo nuostolių. Čia verta pasidomėti, ar paslauga tikrai būtina kiekvienu atveju.
4. Sekimas internetu. Nemokamas siuntos sekimas tampa vis labiau įprastas, tad už tai papildomai mokėti dažnai nebėra būtina.
Ar verta rizikuoti su neoficialiais siuntėjais?
Kai kurie renkasi nelegaliai veikiančius vairuotojus ar smulkias įmones, kurios reklamuojasi socialiniuose tinkluose. Kaina paprastai mažesnė, bet rizika – didesnė. Tokiu atveju siunta nėra apdrausta, gali būti sugadinta ar pavėluoti kelias savaites.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atkreipia dėmesį, kad prieš naudojantis tokiomis paslaugomis reikėtų pasidomėti, ar įmonė oficialiai registruota. Daugiau informacijos apie saugų apsipirkimą ir paslaugų patikimumą galima rasti Europos vartotojų centro svetainėje.
Pusiausvyra tarp kainos ir kokybės
Siuntimas pigiai nereiškia, kad jis būtinai bus prastas. Pasitelkus tarpininkus, palyginus kelias paslaugas ar pasirinkus tinkamą laiką, galima sutaupyti net iki 30–40 %. Tačiau svarbu įvertinti, ką siunčiate. Jei tai tik keli drabužiai ar dovanos, greitis nėra toks svarbus, todėl pigesnis variantas tinka. Bet jei siunta skubi ar vertinga – racionalu mokėti daugiau.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Kiek vidutiniškai kainuoja siunta iš JK į Lietuvą?
Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio ir pasirinkto kurjerio. Maža siunta gali kainuoti apie 15–20 eurų, o didesni siuntiniai – 40–60 eurų ar daugiau. Alternatyvūs tarpininkai neretai pasiūlo mažesnes kainas nei tiesiogiai per kurjerius.
2. Per kiek laiko siunta pasiekia Lietuvą?
Standartinis pristatymas paprastai trunka 4–7 darbo dienas. Greitųjų kurjerių paslaugos siuntą gali pristatyti per 1–3 dienas, o neoficialūs mikroautobusų vežėjai – nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
3. Ar siuntą galima drausti?
Taip, dauguma oficialių kurjerių ir tarpininkų suteikia draudimo galimybę. Tai rekomenduojama, jei siunčiate vertingus ar trapios struktūros daiktus. Draudimo kaina dažniausiai priklauso nuo deklaruotos siuntos vertės.
4. Kas pigiau – siųsti kelias mažas siuntas ar vieną didesnę?
Dažniausiai vieną didesnę siuntą siųsti ekonomiškiau, nes siuntimo kaina ne visada proporcinga svoriui. Tačiau labai sunkias dėžes gali būti brangiau transportuoti dėl papildomų tarifų.
5. Ar galima siųsti maisto produktus?
Siųsti nedidelius kiekius negreitai gendančių produktų (saldumynus, kavą, konservus) galima, tačiau šviežio maisto, mėsos ar pieno produktų siuntimas paprastai yra draudžiamas. Prieš siunčiant būtina pasitikrinti konkretaus vežėjo taisykles.
6. Kaip išvengti papildomų mokesčių?
Svarbiausia teisingai užpildyti muitinės deklaraciją ir nurodyti realią siuntos vertę. Jei siunčiate dovanas, jos iki tam tikros vertės gali būti neapmokestinamos, tačiau tikslūs tarifai priklauso nuo muitinės taisyklių.
7. Ar verta rinktis neoficialius siuntėjus?
Nors jie dažnai pigesni, rizika prarasti siuntą arba gauti ją stipriai pavėluotai yra ženkliai didesnė. Todėl tokį būdą verta rinktis tik mažos vertės daiktams, kurių praradimas nesukeltų didelių nuostolių.
Išvada
Analizuojant siuntimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą galimybes tampa aišku, kad vieno universalaus sprendimo nėra. Skirtingi siuntimo būdai pasižymi savomis stiprybėmis ir trūkumais, o galutinė kaina dažnai priklauso ne tik nuo pasirinkto vežėjo, bet ir nuo siuntos dydžio, svorio, siuntimo laiko ar net to, ar siunta siunčiama individualiai, ar kartu su kitų žmonių siuntomis.
Svarbiausi pastebėjimai:
* Kainų skirtumai dideli. Tas pats siuntinys, priklausomai nuo pasirinkto būdo, gali kainuoti dvigubai ar net trigubai brangiau. Todėl prieš priimant sprendimą verta palyginti kelis variantus.
* Alternatyvūs sprendimai egzistuoja. Grupinis siuntimas, tarpininkų platformos ar paštomatai gali pasiūlyti pigesnius, o kartais ir patogesnius būdus nei tradiciniai kurjeriai ar paštas.
* Saugumas svarbus. Neoficialūs siuntėjai neretai atrodo patrauklūs dėl kainos, tačiau kyla rizika prarasti siuntą arba likti be kompensacijos. Tokiu atveju pigi paslauga gali tapti brangia klaida.
* Planuojant galima sutaupyti. Siuntą verta siųsti ne švenčių piko metu, o kruopščiai supakavus ir išvengus perteklinio svorio. Tai paprastos, bet veiksmingos priemonės mažinti išlaidas.
Apibendrinant galima teigti, kad „pigiau“ nereiškia „prasčiau“ – žinant mažiau tradicinius siuntimo būdus ir racionaliai vertinant savo poreikius, siuntas galima siųsti tiek ekonomiškai, tiek patikimai. Todėl prieš kiekvieną siuntimą verta skirti kelias minutes palyginimui: toks įprotis ilgainiui leis sutaupyti ne tik pinigų, bet ir nervų.
Užs. Nr. 580398