
Naujausios
Populiarėja kulinarinės kelionės po Žiemgalą
Žiemgalos krašto kulinarinio paveldo asociacija pamažu įsibėgėja. Norintieji paragauti tradicinių, būtent šiam regionui būdingų patiekalų jau skuba į Joniškį, Kalnelį, Jurdaičius ar „Žiurkiemio“ sodybą. Joniškio rajone įkurtos asociacijos vadovas Arūnas Činčys sako, kad kulinarinės kelionės ypač domina kaimynus latvius.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Tradiciją perėmė iš tėvo
Žiemgalos kulinarinio paveldo asociacija, kuriai vadovauja Žiurių kaime (Žagarės seniūnija) esančios „Žiurkiemio“ sodybos savininkas, "kleckų" bei alaus šventės iniciatorius ir organizatorius Arūnas Činčys, neseniai oficialiai prisistatė joniškiečiams.
Joniškio turizmo ir verslo informacijos centre nuo stalų sklido gardūs sūrių ir mėsos kvapai, iš bokalų virto naminio alaus puta, greta rikiavosi jo gamintojo, Jurdaičių kaimo gyventojo Virgilijaus Sruogio paruošti užkandžiai: skrebučiai su užtepėle iš tarkuotų morkų, česnakų, fermentinio sūrio.
Vienas iš penkių Žiemgalos krašto kulinarinio paveldo asociacijos narių V. Sruogis „Šiaulių kraštui“ pasakojo naminį alų pradėjęs gaminti maždaug prieš šešerius-septynerius metus. Tada apsigynė ir kulinarinio paveldo sertifikatą.
„Pusbrolis kartą užsiminė, kad atvažiavus nebėra alaus, kaip seniau būdavę. Ir pagalvojau, kad reiktų tradiciją atgaivinti. Juk alų gamindavo ir tėvas, ir senelis. Tai paveldėta iš kartos į kartą. Žinoma, klausiau tėvo ir mamos patarimų, jie pirmą sykį man diktavo, mokė, ką turiu daryti, o aš vykdžiau. Vėliau įgudau alų gaminti“, – sakė V. Sruogis.
Dar vaikas būdamas dabar jau 92-uosius gyvenimo metus skaičiuojančiam tėveliui Alfonsui jis padėdavo sutrinti salyklą, surašyti, kiek alaus išteka. Anksčiau, iš to paties kiekio salyklo 13–14 kibirų išeidavo, dabar – 24 kibirai.
Alaus vyras pagamina savo reikmėms, draugams, nes alkoholiu net ir sertifikuoti amatininkai negali laisvai prekiauti, reikia įsigyti licenciją.
Pasiūlys daugiau įvairovės
Viena iš galimybių pritraukti turistų – kooperuotis, kad būtų galima pasiūlyti vietinio maisto ir gėrimų, organizuojant degustacijas.
Žiemgalos krašto kulinarinio paveldo asociacijai priklausanti „Linkuvos mėsa“ pasiūlys tradicinių mėsos gaminių. Joniškyje įsikūrusi kavinė „Fortūna“, vadovaujama Birutės Ginkuvienės, į savo meniu įtraukė tradicinę šaltą sriubą ir karštas bulves su lupenomis. Balta šaltsriubė, ypač gerai gaivinanti vasarą, gaminama iš įprastų šaltibarščiams ingredientų, tik nededama burokėlių, o jų vietą užima rūgštynės. Taip pat į sriubą pilama ne tik rūgpienio, bet ir pieno.
Ūkininkas Eugenijus Stonys jau kuris laikas ekskursijų sulaukia savo pieno ūkyje Kalnelio kaime, kur gaminami įvairiausi produktai: be tradicinės varškės, jogurto, grietinės, lankytojus vilioja sūriai su žolelėmis, su pipirais ir kitais įvairiausiais priedais.
Pats A. Činčys siūlo sertifikuotos beržų sulos, joniškietiškų virtinių, Žagarėje ir Žiuriuose vadinamų „kleckų“, žagarvyšnių uogienės, rūkyto kumpio, lašinių, saldainių iš obuolių ir uogų, žagarvyšnių vyno.
Ne visi asociacijos siūlomi patiekalai, maisto gaminiai turi kulinarinio paveldo sertifikatus, tačiau visi jie ruošiami pagal šio krašto tradicijas.
Pasak A. Činčio, Žiemgalos krašto kulinarinio paveldo asociacija po truputį įsuka ratą. Jau yra atvažiuojančių į kulinarines keliones, ypač iš Latvijos. Turistai gali pasirinkti vykti į kelias vietas, gali pasirinkti vieną, kas juos labiausiai domina.
Asociacijai populiarinti šiemet sumanytas ir Žiemgalos festivalis, kuriame organizuotas bardų pasirodymas, vaikų teatrų šventė, galiūnų varžybos, rugsėjį dar vyks „kleckų“ ir alaus šventė.
Autorės nuotr.
ĮSIBĖGĖJIMAS: Žiemgalos kulinarinio paveldo asociacijos vadovas Arūnas Činčys sakė, kad kulinarinės išvykos domina kaimynus latvius, po truputį jos populiarėja ir tarp tautiečių.
SALDAINIAI: Arūnas Činčys gamina tradicinius saldainius iš obuolių, pagardintus riešutais, spanguolėmis, šokoladu, medumi.
ŠALTSRIUBĖ: Žiemgalos kulinarinio paveldo asociacijai priklausančios kavinės „Fortūna“ tradicinė šaltsriubė su bulvėmis.
PAVELDAS: Jurdaičiuose gyvenantis Virgilijus Sruogis pagal tėvo ir senelio receptūrą pradėjo gaminti alų, gavo tautinio paveldo sertifikatą.