
Naujausios
Verslą paskatino vasarinis švenčių antplūdis
Jau treji metai Nijolė ir Alvydas Astrauskai pobūviams nuomoja dvi sales ir ruošia savo svečiams maistą. Iki praėjusio pavasario administravo Kelmės centre esantį mėsos paviljoną ir patys ten prekiavo. Tačiau apsisprendė pasilikti tik salių nuomą, nes klientų netrūksta. Ypač vasarą, kai iš užsienio sugrįžta emigrantų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Sodyba Kelmės rajone, Tytuvėnų pakraštyje. Du namai, pavėsinė, puikiai sutvarkyta aplinka. Šeimininkai Nijolė ir Alvydas Astrauskai pobūvių sales pavadino Tytuvos upelio krantine. Tai asocijuojasi su prieplauka, kur žmogus gali atgauti jėgas po darbų ar grįžęs iš tolimų kraštų.
Šeimininkai pluša. Skuba ruošti maistą. Jiems talkina keturiolikmetė dukra Aistė. Nors šiokiadienis, bet klientai nusprendė būtent Tytuvos upelio krantinėje surengti šventę. Savaitgaliui sodyba jau buvo užsakyta.
„Geriausia reklama – iš lūpų į lūpas, – pasakoja Nijolė Astrauskienė. – Kas pabūna pobūvyje kaip svečias ir pats nusprendžia savo šventę rengti mūsų sodyboje, rekomenduoja ir savo draugams.“
Prieš trejus metus, kai tik įkūrė pobūvių sales, Astrauskai dar nebuvo tokie tikri sėkme. Juk Tytuvėnuose yra bent kelios pobūvių salės. Tačiau pavyko. Tytuvos upelio krantinėje kas vakarą pradės veikti ir kavinė.
Užsakymų netrūksta. Jau nemažai jų turi ir kitai vasarai. Žmonės savo šventes planuoja iš anksto. Vasarą gerą salę išsinuomoti nėra paprasta. Tuo laiku norinčių švęsti Lietuvoje padaugėja. Iš užsienio grįžta emigrantų. Jie savo tėvynėje tuokiasi, krikštija vaikus, rengia giminių susitikimus.
Galbūt tas vasarinis antplūdis ir pasufleravo naują verslo idėją Astrauskams.
Prieš daugelį metų jie savo rankomis pasistatė namą Tytuvėnuose. Dėdami litą prie lito ir plytą prie plytos. Padėjo abiejų tėvai.
Ponia Nijolė kilusi iš Kėdainių rajono. Baigė Šiaulių medicinos mokyklą, gavo paskyrimą į vieną Kauno ligoninių. Ponas Alvydas – vietinis, kilęs iš Pakražančio seniūnijos. Pagal profesiją – agronomas. Susipažino Kelmėje. Kai sukūrė šeimą, nusprendė kurtis Tytuvėnuose.
Iš prigimties verslus Alvydas turguose prekiaudavo automobilių detalėmis. Atkūrus Nepriklausomybę, važiuodavo į užsienį parsivežti automobilių parduoti.
Kai sūnui sukako dveji metukai, šeima nusprendė verstis mėsos prekyba. Pirkdavo gyvulius iš ūkininkų ir kaimo žmonių, skerdieną parduodavo turguose. Vienu metu buvo įsirengę ir skerdyklą. Vėliau uždarė.
„Anksti rytą išvažiuodavome į turgų. Sūnui samdžiau auklę. Kitos moterys dar rąžydavosi lovoje, o aš jau grįždavau iš turgaus“, – sunkius verslo užkulisius mena N. Astrauskienė.
Prieš trylika metų nusprendė mėsa prekiauti Kelmėje. Mat Šiauliuose už prekybos vietą paviljonuose labai padidėjo mokesčiai. Neapsimokėjo kasdien važinėti ir tiek daug mokėti. Išsinuomojo patalpas Kelmėje. Paskui vietas prekystaliams pernuomojo ir kitiems prekiautojams. Sau ir kitiems smulkiesiems verslininkams sukūrė darbo vietų.
Prieš keletą metų vienas savininkas Tytuvėnuose susigrąžino nacionalizuotą sodybą ir nusprendė ją parduoti. Sodyba prieš pat jų namus, kitoje gatvės pusėje. Astrauskai nedvejodami nupirko. Namelis sukiužęs, tačiau sklypas – nemažas. Be to, šalia namai. Nesudėtinga sodybą atstatyti, joje darbuotis ir prižiūrėti.
„Kadangi vyras gerai nusimano apie statybas, pagalvojome, jog ką nors pastatysime. Gal kokį nedidelį namelį? Ateičiai. Vaikams. Pinigų taupyti neapsimoka, nuvertėja, – pasakoja ponia Nijolė. – Pirmiausia pastatėme ūkinį pastatą. Kai jis iškilo, nedrąsiai pagalvojome: „O kas, jeigu įkurtume restoraną?“
Tuomet reikėjo statyti dar vieną didesnį prabangesnį pastatą, sutvarkyti aplinką. Aplinkai, kaip ir statybai, nesamdė specialistų. Augalus pirko, jiems vietą parinkdavo tarpusavyje pasitardami.
Kai sodyba įgavo šiandieninį pavidalą, N. Astrauskienė joje surengė savo gimtadienį. Tai buvo pirmasis pobūvis Tytuvos upelio krantinėje. Knietėjo sužinoti, ką mano apie tokią aplinką pobūviams jų svečiai.
Giminės ir draugų nuomonė padrąsino. Šiandien pobūviams siūlo dvi sales – 60 ir 30 vietų, nakvynė 50 svečių. Be to, siūlomos ir taksi paslaugos norintiems pasiekti namus.
Verslininkei patinka ruošti maistą. Nuo pat jaunystės kepdavo tortus. Ir aplinką gražinti patinka, smagu, kai klientai džiaugiasi, jog nereikia ieškoti kitos vietos fotosesijai. Tik kartais trūksta laiko.
„Kasdien keliamės pusė šešių, net ir sekmadienį. Per visus tuos metus nė karto nesame išvažiavę į užsienį. Visas poilsis – viena diena Palangoje. Todėl kartais pikta, kai žmonės sako: „Tau gerai. Tu turi pinigų.“ Dirbtų tiek, kiek mes, visi pinigų turėtų“, – sako ponia Nijolė.
Atsisakę prekybos verslo Astrauskai viliasi, jog bus lengviau. Dirbti kavinėje ir organizuoti pobūvius padės vaikai.
Sūnus Linas, baigęs universitetą, dirba sporto klube instruktoriumi. Myli savo darbą. Tačiau tėvai viliasi, jog pavyks palenkti į verslą. Keturiolikmetė dukra Aistė jau ir dabar visą vasarą sukasi apie klientų staliukus. Mergaitė užsirašė į barmenų kursus.
„Tikimės, kad mūsų vaikams nebereikės važiuoti į užsienį“, – sako Astrauskai.
Autorės nuotr.
DŽIAUGSMAS: Dar nė penkiasdešimties metų neturintys Nijolė ir Alvydas Astrauskai džiaugiasi pasidėję pagrindus tolesniam gyvenimui.
SODYBA: Sukūrę sodybą pobūviams Nijolė ir Alvydas Astrauskai bei jų dukra Aistė susikūrė sau darbo vietas.
KRANTINĖ: Astrauskai sugalvojo simbolinį sodybos pavadinimą Tytuvos upelio krantinė.
APLINKA: Sodybos klientus džiugina sodybos aplinka. Tinka fotosesijoms. Astrauskų įmonė išrinkta gražiausiai besitvarkančia įmone Tytuvėnų mieste ir pristatyta rajono gražiausių sodybų konkursui.
VIENYBĖ: Bendras verslas ir sunkus darbas suvienijo Astrauskų šeimą.
KAVINĖ: Netrukus Astrauskų sodyboje kasdien pradės veikti kavinė.
INTERJERAS: Sodybos interjeru rūpinosi vietos dailininkė.