Balandžio 9 d. „Sidabrės“ numeryje:
— Praėjusių metų rudenį, šių metų pavasarį žemdirbiai buvo ištikti šoko, kai trąšos kultūroms nuo 250 eurų už toną šoktelėjo iki 1200 eurų. Pasigirdo pranašysčių – bus grūdų trūkumas, augs duonos kaina. Tačiau žemdirbiai, kurie naudojasi jauno agronomijos mokslų magistro Vytauto Brijūno paslaugomis, lieka ramūs, nes jau praktiškai yra patikrinta, kad be kalio, fosforo trąšų ir mažiau kaip perpus sumažinus azotinių trąšų kiekį, galima iš hektaro užauginti kad ir 8-9 tonas kviečių ar tokį pat žieminių miežių derlių. O pernai, kai daugelis ūkininkų guodėsi iš žieminių rapsų hektaro kuliantys tik po 3–3,5 tonos grūdų, tausojančiai ūkininkaujantys pagal Vytauto Brijūno metodikas kai kuriuose laukuose kūlė ir po 4,8 tonas iš hektaro. “Tačiau ne taip greitai tokie rezultatai pasiekiami, tai visų pirma priklauso nuo ūkio šeimininko požiūrio ir jo strategijos”, – sako 28-erių agronomijos mokslų magistras Vytautas Brijūnas, kuris ieškodamas balanso, kad ir žmogui, ir augalui būtų lengviau, atsakymo dairėsi atsivertęs ir 7 klasės biologijos vadovėlį. “Augalą suvokti reikia per daug prizmių”, – filosofiškai kalba agronomijos magistras.
— Į „Sidabrės“ laikraščio redakciją užėjo Joniškio gyventoja, susirūpinusi jos ir kaimynų manymu labai neatsakingu medžių genėjimu mieste, dėl kurio jie gali pradėti nykti. Savivaldybės administracija teigia, kad darbai atlikti kovo pradžioje ir dabar jau viskas gerai. Tuo tarpu, Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis teigia, kad tokius medžius, kaip beržai, klevai, genėti išvis geriausia ne pavasarį, bet rudenį. Deja, dažniausiai į medžius žiūrima savanaudiškai, todėl ir derinant jų buvimą prie žmonių patogumo, neatsižvelgiama kaip į gyvą organizmą.
— Būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, nuo balandžio gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. Jiems reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos. Kompensacijomis gali pasinaudoti šalies gyventojai ir verslas, kurie leido arba leis karo pabėgėliams laikinai neatlygintinai apsigyventi būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose.
Plačiau bei kitos rajono naujienos šeštadienio laikraštyje.