Naujausios
Iš Sankt Peterburgo atvyko savanoriauti į Tytuvėnus
Rusijai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos pakeitė Sankt Peterburge didelėje bendrovėje fotografu dirbusio Aleksandro likimą. Trisdešimtmetis neteko darbo. Teko prisiminti savanorystę, per kurią anksčiau vaikinas keletą kartų pabuvojo Vokietijoje ir Prancūzijoje. Šįkart pasinaudojo proga atvykti į Lietuvą. Prieš mėnesį Aleksandras pradėjo savanoriauti Tytuvėnų regioniniame parke.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Du nauji savanoriai
Dar ne per seniausiai Tytuvėnų regioninis parkas atsisveikino su savanoriais iš Ispanijos ir Ukrainos. Kovo mėnesį atvyko naujas savanoris Aleksandras Agafonovas iš Sankt Peterburgo. O prieš porą savaičių – rumunė Simina Sirbu.
Jie – vieni iš pusantro šimto šiuo metu Lietuvoje dirbančių savanorių, atvykusių čia pagal Europos savanorių tarnybos pasiūlytą programą.
Antradienį, kai bendravome su Aleksandru ir Simina, jiedu buvo ką tik grįžę iš Tytuvėnų gimnazijos. Čia vedė anglų kalbos pamokas.
Savanoriai ir patys mokosi. Juos lietuvių kalbos moko gimnazijos anglų kalbos mokytoja ir Tytuvėnų bendruomenės pirmininkė Irma Ridikienė.
Tytuvėnų regioniniame parke savanoriai atlieka įvairias užduotis, susijusias su aplinkosauga, administravimu, organizaciniais reikalais.
Vykdo ir savus projektus. Aleksandras – fotografijos mėgėjas. Sankt Peterburge dirbo fotografu, vertėsi privačiomis fotografijos pamokomis. Šią veiklą ketina plėtoti ir Tytuvėnuose. Susipažino su vietos fotografu Česlovu Gudausku. Jis paskolino savanoriui senovinę fotografijos aparatūrą. Aleksandras ketina mokyti vaikus fotografuoti senais aparatais, ryškinti fotojuostas ir senoviniais būdais daryti nuotraukas.
Tytuvėnų regioninio parko specialistės tikisi, jog prie Aleksandro pomėgio prisijungs ir neseniai į Tytuvėnus iš Rumunijos atvykusi savanorė Simina.
Lietuvoje lankėsi būdamas vaikas
Aleksandro profesija – istorijos mokytojas. 2007 metais baigė Sankt Peterburgo pedagoginį universitetą. Tačiau mokytoju nedirbo. Ten manoma, jog pedagogais turi dirbti merginos ir moterys, o vaikinai privalo ieškoti geriau apmokamo darbo.
Vaikinas įsidarbino komercinėse firmose pardavimų vadybininku. Kadangi žavėjosi fotografija, vėliau gavo fotografo darbo didelėje kompanijoje.
Aleksandras dalyvavo savanorystės programoje. Kaip savanoris keletą kartų pabuvojo Vokietijoje, teko savanoriauti Prancūzijoje.
Pastaruoju metu didelėje kompanijoje dirbęs vaikinas neteko darbo. Dėl Europos Sąjungos pritaikytų sankcijų Rusijai miestuose žlunga arba mažina darbuotojų daugelis įmonių.
Aleksandras vėl prisiminė savanorio patirtį. Tačiau savanorystė galima tik iki 30 metų. Vaikinas baiminosi, kad jo jau gali nepriimti į jokį projektą.
„Lietuvoje pasitaikė „deganti vakansija“, todėl daug nesvarstęs sutikau čia važiuoti, – pasakoja Aleksandras. – Turėjau dirbti Kurtuvėnuose. Tačiau Kaune mus perskirstė. Patekau į Tytuvėnus.“
Aleksandras Lietuvoje – ne pirmą kartą. Yra buvęs vaikystėje. Jo tėvai atvažiuodavo pas savo draugus, dirbusius Ignalinos atominėje elektrinėje.
Dvi šalys vienoje
Istoriko diplomą ir nemažą savanorystės patirtį turintis Aleksandras sako, jog Lietuvoje mato tarsi dvi šalis: senosios kartos Lietuva, kuri gyveno sovietmečiu, moka rusų kalbą, turi tarybinę praeitį ir jaunoji karta, gimusi nepriklausomybėje, nemokanti rusų kalbos, kalbanti tik lietuviškai ir angliškai.
Tuos pačius dalykus jis matęs ir Rytų Vokietijoje. Sovietiniai ir Vakarų pasaulio žmonės labai skiriasi. Vakaruose jie laisvesni, atviresni. Nors Lietuvoje, palyginti su Rusija, žmonės taip pat jau gerokai išlaisvėję. Tik, žinoma, jų nepalyginsi su prancūzais ar vokiečiais.
Vaikinui iš Rusijos nesuprantama, kaip lietuviai sugeba išgyventi. Daugelio atlyginimas – tik trys šimtai eurų. Tačiau važinėja gražiais automobiliais. Rusijoje turėti automobilį – prabanga. Ne kiekvienas sau gali tai leisti.
Savanoriui patinka lietuviška virtuvė, kokybiškas maistas.“Aš mėgstu pieno produktus. Čia jie labai skanūs,“ – giria Aleksandras. Vaikinui patinka ir Tytuvėnų gamta.
Autorės nuotr.
SAVANORIS: Iš Sankt Peterburgo į Tytuvėnus atvykęs Aleksandras Agafonovas turi daug savanorio patirties. Pastaruoju metu dirbdavo savanorių vadovu.
DRAUGIJA: Įpratęs dirbti vietovėse, kur didesnis būrys savanorių, Aleksandras Agafonovas dabar tenkinasi tik vienos savanorės iš Rumunijos Siminos Sirbu draugija.