Miškas duoda darbo

Miškas duoda darbo

Miškas duoda darbo

Ankstyvas pavasaris paankstino darbus miške. Kelmės girininkijoje kaip ir kasmet žmonės įdarbinami sezoniniams ir viešiesiems darbams. Šį pavasarį bus išrauta per pusantro milijono sodinukų, kurie bus persodinti į kirtavietes.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Iškasti ir pasodinti užteks laiko

Kelmės girininkijoje ištisus metus dirba tik penki darbininkai. Visi kiti samdomi sezoniniam darbui. Yra būrelis miško mylėtojų, kurie kasmet pareiškia norą dirbti miške.

Kelmės girininkas Egidijus Želvys tokiais entuziastais džiaugiasi. Jie per kelerius darbo metus įgyja patirties, įgauna supratimą apie mišką.

Ankstyvas šių metų pavasaris tinkamas ilgesnį laiką kasti sodinukus ir atsodinti jais iškirstus miško plotus. Atsodinti kirtavietes geriausia iki gegužės.

Gegužę neretai užkaitina saulė. Tuomet lepūs sodinukai gali ir neprigyti.

„Antra vertus, per ankstyvas sodinimas irgi nėra gerai, – svarsto E. Želvys. – Jeigu pasitaiko minusinė temparatūra, kartais iškilnojamos medelių šaknys. Reikia juos iš naujo sodinti ar bent pataisyti. Tai užima laiko. Vėliausiai sodinti mišką reikėtų durpynuose ir kitose drėgnesnėse vietose.“

Kelmės girininkija Aukštmiškio kaime turi 8 hektarų sodinukų daigyną. Šiemet iš jo planuojama iškasti ir pasodinti į kirtavietes 1 milijoną 600 tūkstančių sodinukų.

Medžius puola vabalai

Dar vienas miško darbininkų rūpestis – ginti medžius nuo vabalų, vadinamų straubliukais. Kirtavietes reikia atsodinti per trejus metus. Tačiau miškininkai dažniausiai trejus metus išlaukia, tik po to kirtavietėse įveisia naują mišką.

Taip apsaugo jaunuolyną nuo straubliukų, kurie labai mėgsta ką tik iškirstų medžių kelmus. Jeigu iš karto po kirtimo pasodintum jaunuolyną, vabalai apniktų liaunus daigelius ir juos sunaikintų.

„Tačiau laukiant kelerius metus, iškyla kitų problemų, – pasakoja Kelmės girininkas. – Kirtavietė priželia avietynų ir kitokių krūmų. Anksčiau kirtavietes purkšdavo chemikalais. Dabar miškuose stengiamasi kuo mažiau naudoti chemijos. Todėl kirtavietes atkuriame greitai. O sodinukų kamienus išvaškuojame, kad jie neviliotų kenkėjų. Vaškavimo aparatą nuomojamės iš vienos bendrovės.“

Pernai naujasis medelių gelbėjimo būdas leido apsodinti labai daug kirtaviečių. Šiemet planuojama pasodinti 16 hektarų jaunuolyno.

Kinivarpas naikina sakais

Miškas žmogaus pagalbos šaukiasi ir dėl medžio liemenį graužiančių kinivarpų. Jeigu šalia jaunuolyno arba brandžiame miške yra nulūžusių žalių medžių, juos reikia kuo greičiau išvežti iš miško. Mat tokiuose medžiuose veisiasi žievagraužis tipografas, kitaip vadinamas kinivarpa.

Ant nulūžusių medžių jie dauginasi, o prisiveisusios kinivarpos užpuola dar maždaug penkiolika sveikų medžių.

Jeigu medis labai stiprus, o kinivarpų ant jo kamieno nėra labai daug, jis pats apsigina nuo kenkėjų, užliedamas juos sakais. Bet jei vabalų daug, medis nepajėgia apsiginti. Jis žūsta.

Šį pavasarį medžiams kyla ypač didelis pavojus. Žiema buvo šilta. Sudėtinga buvo išvežti iš miško nulūžusius žalius medžius.

Todėl vabzdžius naikinti teks kitaip. Kirtavietėje miškininkai ant padėklų priguldo žalių rąstų, tinkamų tik malkinei medienai. Juos apipurškia chemikalais. Grauždami tokių medžių žievę kenkėjai žus.

Kitas būdas – apsieiti be chemijos. Tiesiog leidžiama kinivarpoms įsigraužti į malkinius rąstus. Po to jie išvežami į ne arčiau kaip 3 kilometrai nuo miško esančias lentpjūves. Trijų kilometrų atstumo iki miško kinivarpos jau nebeįveikia.

Autorės nuotr.

SUTIKTUVĖS: Daug gerų darbų miške atlieka ir paukščiai. Miškininkai su mokiniais, sutikdami sugrįžtančius sparnuočius, Žukiškės miške į medžius įkėlė 50 inkilų, kuriuos pagamino „Kražantės“ progimnazijos ir Elvyravos pagrindinės mokyklos mokiniai.

PERSPĖJIMAS: Kelmės girininkas Egidijus Želvys primena privačių miškų savininkams, kad sutvarkytų nulūžusius žalius medžius ir neleistų veistis bei plisti vabzdžiams kenkėjams. Gegužės mėnesį, sprogstant beržų pumpurams, kinivarpos pradeda skraidyti.