Penkiuose kaimuose degė žolė

Penkiuose kaimuose degė žolė

Penkiuose kaimuose degė žolė

Praėjusį antradienį Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai net penkis kartus važiavo gesinti degančios žolės.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Gesino ir ugniagesiai, ir inspektoriai

Antradienį visą dieną Kelmėje kaukė gaisrinių sirenos. Vos spėję grįžti iš vienos seniūnijos, ugniagesiai jau turėjo skubėti kita kryptimi.

Kukečių seniūnijos Vargeniškės kaime dėl uždegtos pernykštės žolės kilusį gaisrą gesinti padėjo ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriai, nes vieniems ugniagesiams sunkiai sekėsi suvaldyti link miško artėjančias liepsnas. Ugnis jau kibo į pavienes pušaites.

Tą pačią dieną teko važiuoti ir į Kukečių seniūnijos Užbrukio kaimą. Čia taip pat degė žolė ir kilo pavojus šalia esančiam miško jaunuolynui. Kol pastebėtas gaisras ir kol sulaukta pagalbos, spėjo išdegti 3 hektarai sausos žolės.

Galėjo netekti namų

Liolių seniūnijos Kuzų kaime pakelėje degė žolė. Liepsnos sparčiai artėjo prie gyvenamojo namo. Dar keliolika minučių – ir gyventojai galėjo likti be namų. Sausas oras ir stiprus vėjas – geri talkininkai ugniai plisti. Gaisrą spėta užgesinti laiku. Manoma, jog jis kilo dėl išmestos dar smilkstančios nuorūkos. Matėsi, jog keliu buvo pravažiavęs automobilis.

3 hektarai sausos žolės išdegė ir Vaiguvos seniūnijos Kilonių kaime. Kol kas neaišku, nuo ko ji užsidegė.

Pavakarę Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Plekaičių kaime žolė išdegė 20 arų sklype.

Kaltas neatsakingas požiūris

„Prasidėjo mūsų darbas gamtoje,"– neslepia susirūpinimo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Stasys Kvietkus. – Gaisro židiniai dažniausia prie kelių. Matyt, pro šalį eidami ar važiuodami nerūpestingi rūkaliai numeta dar smilkstančią cigaretės nuorūką. Nuo jos užsidega žolė. Kas sukėlė gaisrus atokesnėse vietose dar aiškinamės.“

S. Kvietkus nurodė ir dar vieną pievų gaisrų kilimo priežastį. Kartais pernykštę žolę padega patys žemės savininkai. Pavyzdžiui, vienas kražiškis tvirtino norėjęs apvalyti savo sklypą padegdamas žolę.

Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba jam skyrė 28 eurų baudą. Tokia suma – tai pusė minimalios baudos, nes gyventojas nusižengė pirmą kartą. Reali bauda nuo 56 iki 220 eurų.

Be to, baudas už žolės deginimą ir gamtai padarytą žalą skiria ir aplinkosaugininkai. Žemės, kurioje padegama žolė, savininkui skiriama 100 eurų bauda vien už pažeidimą. Po to dar priskaičiuojama gamtai padaryta žala. Taigi pernykštės žolės degintojų laukia nemažas kišenės palengvinimas. Tačiau tai nesustabdo neatsakingai besielgiančių žmonių.

Stasio KVIETKAUS nuotr.

PAVOJUS: Deginant pernykštę žolę kyla pavojus medžiams, gyvenamiesiems namams ir pievų gyvūnijai.