Prie Budraičių ganosi aubrakai

Prie Bud­rai­čių ga­no­si aub­ra­kai

Kel­mės ra­jo­ne, Kur­šių kai­me, ūki­nin­kau­jan­tis ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas Gin­tau­tas Ra­lys, pa­dir­bė­jęs di­de­lio pie­no ūkio di­rek­to­riu­mi, spė­jo pa­jaus­ti, jog ši ūkio ša­ka bent ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je ne­bus pel­nin­ga. To­dėl ry­žo­si kur­ti eko­lo­gi­nių mė­si­nių gal­vi­jų ūkį. Vei­sia ir au­gi­na mė­sai aub­ra­kus.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Su­for­ma­vo di­de­lę ban­dą

2012 me­tais nu­spren­dęs kur­ti sa­vo ūkį Gin­tau­tas Ra­lys ieš­ko­jo vie­tos, kur ga­lė­tų lai­ky­ti gal­vi­jus. Su­ži­no­jo, jog Kur­šių kai­me par­duo­da­mos bu­vu­sios ko­lū­kio fer­mos. Nu­pir­ko pa­sta­tų. Ėmė dai­ry­tis gry­na­veis­lių mė­si­nių gal­vi­jų.

Lie­tu­vo­je pa­vy­ko ras­ti tik gry­na­veis­lių mė­si­nių gal­vi­jų aub­ra­kų. Jų veis­lė iš­ves­ta Pran­cū­zi­jo­je kal­nuo­to­je da­ly­je, skur­do­kos aug­me­ni­jos zo­no­je. Aub­ra­kai ge­rai pri­si­tai­ko prie įvai­rių są­ly­gų. Pas­ta­ruo­ju me­tu ga­na po­pu­lia­rūs ir Lie­tu­vo­je.

Ūki­nin­kui pa­ti­ko šie pus­lau­ki­niai, bet pa­ly­gin­ti jau­kūs gy­vū­nai. Jie il­giau­sią me­tų lai­ko­tar­pį pra­lei­džia lau­ke. Kar­vės į tvar­tą pa­rei­na tik ver­šiuo­tis. Su ver­še­liu pa­bū­na ko­kias ke­tu­rias die­nas ir grįž­ta į ban­dą.

Aub­ra­ko ver­še­lis sve­ria apie 36–38 ki­log­ra­mus.

Šie gy­vū­nai ge­rai pa­si­sa­vi­na pa­ša­rą, grei­tai au­ga, la­bai iš­tver­min­gi.

Še­ria­mi žo­le, šie­nai­niu, si­lo­su, šie­nu. La­bai mėgs­ta šie­nai­nį, su­mai­šy­tą su mie­žių ir kvie­čių šiau­dais.

Per ket­ve­rius me­tus ūki­nin­kas iš­plė­tė ban­dą. Pirk­da­mas gal­vi­jus pa­si­nau­do­jo pa­ra­ma – už kiek­vie­ną gal­vi­ją grą­ži­na­ma pu­sė su­mo­kė­tos su­mos. Vie­nas aub­ra­kas kai­na­vo maž­daug po 2 000 eu­rų.

Šiuo me­tu G. Ra­lys gal­vi­jus pa­da­li­jęs į ke­tu­rias ban­das po 35–40 kar­vių. To­kiam skai­čiui kar­vių rei­ka­lin­gas vie­nas veis­li­nis bu­lius.

Su ma­žais ver­še­liais ir vy­res­niu prieaug­liu pa­sta­ruo­ju me­tu su­si­da­ro apie 240 gal­vi­jų. Ban­dą ūki­nin­kas kas­met di­di­na priau­gin­da­mas te­ly­čių. Ke­ti­na for­muo­ti jau penk­tą ban­dą, pirk­ti dar vie­ną veis­li­nį bu­lių.

Vie­ni – mė­sai, ki­ti – veis­lei

Kai atei­na lai­kas ver­še­lius at­jun­ky­ti, G. Ra­lys pa­si­kvie­čia ver­tin­to­ją, jis at­ren­ka, ku­riuos ga­li­ma lai­ky­ti veis­lei, ku­riuos au­gin­ti mė­sai.

Veis­li­nius jau­nik­lius ūki­nin­kas par­duo­da iš kar­to po at­jun­ky­mo. Už kiek­vie­ną gau­na apie 700 eu­rų.

Te­ly­čai­tes pa­si­lie­ka plės­ti ban­dą. Mė­sai au­gi­na­mus bu­liu­kus par­duo­da, kai jie išau­ga maž­daug iki 700 ki­log­ra­mų.

To­kį svo­rį gy­vū­nai pri­va­lo priaug­ti per 24 mė­ne­sius. Už­sie­ny­je šis lai­kas il­ges­nis – iki 27 mė­ne­sių. Jei­gu gal­vi­jai par­duo­da­mi vy­res­ni, sker­die­nos kai­na ma­ži­na­ma.

Aub­ra­kai il­giau bręs­ta, vė­liau jų kū­ne pra­de­da kaup­tis rie­ba­lai. Pa­si­tai­ko, kad bu­liu­kas išau­ga ir iki 950 ki­log­ra­mų svo­rio. Ta­čiau jį rei­kia lai­ky­ti il­giau ne­gu 24 mė­ne­sius, to­dėl sker­die­nos kai­na bus ma­žes­nė.

G. Ra­lys pri­klau­so eko­lo­gi­nių mė­si­nių gal­vi­jų aso­cia­ci­jai. Per ją ūky­je užau­gin­tų aub­ra­kų sker­die­na par­duo­da­ma „Ute­nos mė­sai“ ar­ba „Kre­ke­na­vos ag­ro­fir­mai“. Už ki­log­ra­mą sker­die­nos mo­ka­ma 3,13 eu­ro ba­zi­nė kai­na. Prie jos dar pri­de­da­mi prie­dai už ki­tus ko­ky­bi­nius ro­dik­lius.

Mė­sos išei­ga – apie 62–63 pro­cen­tai – šiek tiek ma­žes­nė ne­gu li­mu­zi­nų ar ki­tų eli­ti­nių veis­lių mė­si­nių gal­vi­jų. Be to, nie­kas ne­mo­ka bran­giau už tai, kad gal­vi­jų mė­sa – eko­lo­giš­ka, ta­čiau aub­ra­kus lai­ky­ti vis tiek ap­si­mo­ka.

„Ką tik pa­pjau­to aub­ra­ko mė­sa – kie­ta, – pa­sa­ko­ja G. Ra­lys. – Ją rei­kia bran­din­ti. Ko­kią sa­vai­tę lai­ky­ti ne­sū­dy­tą šal­dy­tu­ve. Tuo­met ji su­minkš­tė­ja ir įgau­na tik­rą­jį sko­nį. Už­sie­nie­čiai mė­si­nių gal­vi­jų sker­die­ną kar­tais bran­di­na po mė­ne­sį.“

Nors pa­tys veis­li­niai gy­vū­nai – ne­pi­gūs, ta­čiau jų iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja ne­daug. Ga­nyk­las už­ten­ka ap­tver­ti elekt­ri­niu pie­me­niu. Jiems ne­rei­kia šil­tų tvar­tų.

Pa­vy­ko nu­pirk­ti ir že­mės

Kai lan­kė­mės Kur­šių kai­me, G. Ra­lio ūky­je, fer­mo­je bu­vo li­kęs tik vie­nin­te­lis aub­ra­kas Pra­nas. Jis – silp­nes­nis, to­dėl ku­riam lai­kui at­skir­tas nuo ban­dos, kad ki­ti gal­vi­jai jo ne­skriaus­tų. Pra­nas au­gi­na­mas veis­lei.

Aub­ra­kas – drau­giš­kas. Neiš­si­gan­do sve­ti­mų žmo­nių. Smal­siai ap­žiū­ri­nė­jo at­vy­kė­lius.

Ki­ti gal­vi­jai ga­no­si ke­tu­rio­se ban­do­se de­šim­ties ki­lo­met­rų spin­du­liu nuo fer­mų.

G. Ra­liui pa­vy­ko nu­pirk­ti ne tik fer­mų, bet ir ne­ma­žus že­mės plo­tus. Šį pa­va­sa­rį ūki­nin­kas dek­la­ra­vo be­veik 244 hek­ta­rus že­mės. Jo­je au­gi­na apie 60 hek­ta­rų eko­lo­giš­kų kviet­ru­gių, ki­ti plo­tai – pie­vos ir ga­nyk­los.

Pa­si­nau­do­jęs pa­ra­ma ūki­nin­kas su­si­pir­ko vi­są šie­na­vi­mo ir ki­tą ūkiui rei­ka­lin­gą tech­ni­ką. Ti­ki­si, jog ūkis neš pel­ną.

Au­to­rės nuo­tr.

VAR­DAS: Veis­lei au­gi­na­mas aub­ra­kas pa­lik­tas fer­mo­je, kad ki­ti gal­vi­jai jo ne­nusk­riaus­tų. Jis pa­va­din­tas Pra­nu. Anks­čiau ban­do­je bū­ta ir Jo­no.

RYŽ­TAS: Pa­dir­bė­jęs pas vie­ną stip­riau­sių ra­jo­no ūki­nin­kų Gin­tau­tas Ra­lys ry­žo­si ūki­nin­kau­ti pa­ts.

BA­ZĖ: Aub­ra­kų au­gin­to­jas per ket­ve­rius me­tus su­kū­rė rei­kia­mą ba­zę, su­for­ma­vo gal­vi­jų ban­dą ir nu­si­pir­ko tech­ni­kos.