
Naujausios
Prie Budraičių ganosi aubrakai
Kelmės rajone, Kuršių kaime, ūkininkaujantis veterinarijos gydytojas Gintautas Ralys, padirbėjęs didelio pieno ūkio direktoriumi, spėjo pajausti, jog ši ūkio šaka bent artimiausioje ateityje nebus pelninga. Todėl ryžosi kurti ekologinių mėsinių galvijų ūkį. Veisia ir augina mėsai aubrakus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Suformavo didelę bandą
2012 metais nusprendęs kurti savo ūkį Gintautas Ralys ieškojo vietos, kur galėtų laikyti galvijus. Sužinojo, jog Kuršių kaime parduodamos buvusios kolūkio fermos. Nupirko pastatų. Ėmė dairytis grynaveislių mėsinių galvijų.
Lietuvoje pavyko rasti tik grynaveislių mėsinių galvijų aubrakų. Jų veislė išvesta Prancūzijoje kalnuotoje dalyje, skurdokos augmenijos zonoje. Aubrakai gerai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Pastaruoju metu gana populiarūs ir Lietuvoje.
Ūkininkui patiko šie puslaukiniai, bet palyginti jaukūs gyvūnai. Jie ilgiausią metų laikotarpį praleidžia lauke. Karvės į tvartą pareina tik veršiuotis. Su veršeliu pabūna kokias keturias dienas ir grįžta į bandą.
Aubrako veršelis sveria apie 36–38 kilogramus.
Šie gyvūnai gerai pasisavina pašarą, greitai auga, labai ištvermingi.
Šeriami žole, šienainiu, silosu, šienu. Labai mėgsta šienainį, sumaišytą su miežių ir kviečių šiaudais.
Per ketverius metus ūkininkas išplėtė bandą. Pirkdamas galvijus pasinaudojo parama – už kiekvieną galviją grąžinama pusė sumokėtos sumos. Vienas aubrakas kainavo maždaug po 2 000 eurų.
Šiuo metu G. Ralys galvijus padalijęs į keturias bandas po 35–40 karvių. Tokiam skaičiui karvių reikalingas vienas veislinis bulius.
Su mažais veršeliais ir vyresniu prieaugliu pastaruoju metu susidaro apie 240 galvijų. Bandą ūkininkas kasmet didina priaugindamas telyčių. Ketina formuoti jau penktą bandą, pirkti dar vieną veislinį bulių.
Vieni – mėsai, kiti – veislei
Kai ateina laikas veršelius atjunkyti, G. Ralys pasikviečia vertintoją, jis atrenka, kuriuos galima laikyti veislei, kuriuos auginti mėsai.
Veislinius jauniklius ūkininkas parduoda iš karto po atjunkymo. Už kiekvieną gauna apie 700 eurų.
Telyčaites pasilieka plėsti bandą. Mėsai auginamus buliukus parduoda, kai jie išauga maždaug iki 700 kilogramų.
Tokį svorį gyvūnai privalo priaugti per 24 mėnesius. Užsienyje šis laikas ilgesnis – iki 27 mėnesių. Jeigu galvijai parduodami vyresni, skerdienos kaina mažinama.
Aubrakai ilgiau bręsta, vėliau jų kūne pradeda kauptis riebalai. Pasitaiko, kad buliukas išauga ir iki 950 kilogramų svorio. Tačiau jį reikia laikyti ilgiau negu 24 mėnesius, todėl skerdienos kaina bus mažesnė.
G. Ralys priklauso ekologinių mėsinių galvijų asociacijai. Per ją ūkyje užaugintų aubrakų skerdiena parduodama „Utenos mėsai“ arba „Krekenavos agrofirmai“. Už kilogramą skerdienos mokama 3,13 euro bazinė kaina. Prie jos dar pridedami priedai už kitus kokybinius rodiklius.
Mėsos išeiga – apie 62–63 procentai – šiek tiek mažesnė negu limuzinų ar kitų elitinių veislių mėsinių galvijų. Be to, niekas nemoka brangiau už tai, kad galvijų mėsa – ekologiška, tačiau aubrakus laikyti vis tiek apsimoka.
„Ką tik papjauto aubrako mėsa – kieta, – pasakoja G. Ralys. – Ją reikia brandinti. Kokią savaitę laikyti nesūdytą šaldytuve. Tuomet ji suminkštėja ir įgauna tikrąjį skonį. Užsieniečiai mėsinių galvijų skerdieną kartais brandina po mėnesį.“
Nors patys veisliniai gyvūnai – nepigūs, tačiau jų išlaikymas kainuoja nedaug. Ganyklas užtenka aptverti elektriniu piemeniu. Jiems nereikia šiltų tvartų.
Pavyko nupirkti ir žemės
Kai lankėmės Kuršių kaime, G. Ralio ūkyje, fermoje buvo likęs tik vienintelis aubrakas Pranas. Jis – silpnesnis, todėl kuriam laikui atskirtas nuo bandos, kad kiti galvijai jo neskriaustų. Pranas auginamas veislei.
Aubrakas – draugiškas. Neišsigando svetimų žmonių. Smalsiai apžiūrinėjo atvykėlius.
Kiti galvijai ganosi keturiose bandose dešimties kilometrų spinduliu nuo fermų.
G. Raliui pavyko nupirkti ne tik fermų, bet ir nemažus žemės plotus. Šį pavasarį ūkininkas deklaravo beveik 244 hektarus žemės. Joje augina apie 60 hektarų ekologiškų kvietrugių, kiti plotai – pievos ir ganyklos.
Pasinaudojęs parama ūkininkas susipirko visą šienavimo ir kitą ūkiui reikalingą techniką. Tikisi, jog ūkis neš pelną.
Autorės nuotr.
VARDAS: Veislei auginamas aubrakas paliktas fermoje, kad kiti galvijai jo nenuskriaustų. Jis pavadintas Pranu. Anksčiau bandoje būta ir Jono.
RYŽTAS: Padirbėjęs pas vieną stipriausių rajono ūkininkų Gintautas Ralys ryžosi ūkininkauti pats.
BAZĖ: Aubrakų augintojas per ketverius metus sukūrė reikiamą bazę, suformavo galvijų bandą ir nusipirko technikos.