Naujausios
Žmonių įstatymai turi būti moralūs
Didžiąją savaitę prieš Velykas jautresnės sielos žmonės skausmingiau išgyvena pažeminimą, kuris daugelį lydi kasdien. Jautriau reaguoja į visuomenės standartų spaudimą. Akyliau pastebi klaidas. Paaštrėja nerimas. Apie save primena ligos. Dramatiškesnė darosi jų dvasinė kova. Padaugėja nelaimių. „Tai Atpirkimo slėpinys,“ – sako kelmiškė trijų vaikų mama, Šeimos centro savanorė, rengianti jaunavedžius santuokai, suaugusiųjų katalikų švietimo programos „Katechumenatas“organizatorė, Socialinių mokslų magistrė ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto magistrantė Rita Blinstrubienė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Vyksta tai, kas vyko prieš du tūkstančius metų
– Sakoma, jog tikintys žmonės Didžiąją savaitę ir savaitę po Velykų net fiziškai pajaučia Kančią ir Prisikėlimą.
– Didžiąją savaitę prieš Velykas maldos bei jautresnės sielos žmonės intensyviau išgyvena dvasinėje plotmėje vykstančią kovą. Pasireiškia ji gana įvairiai. Vieni tai patiria pažeminimu, kiti – visuomenės spaudimu, treti – artimųjų kaltinimu... Padidėja nerimas ir įtampa kasdienybėje. Tai savita „Aš“ mirtis.
Galima sakyti, taip jaučiamas Atpirkimo slėpinys. Naujos Bažnyčios gimdymo skausmai. Nuolatinis atsinaujinimas. Kasmet iš Velykų Tridienio (Didžiojo ketvirtadienio, Didžiojo penktadienio, Didžiojo šeštadienio), tarsi šviesos šaltinio, trykšta naujasis Prisikėlimo metas. Pasikartojantys transcendentiniai įvykiai.
Kristaus auka, kuri įvyko prieš du tūkstančius metų, sudabartinama.
Sąžinė kalba tik tiek, kiek žino
– Šiandieninis žmogus blaškosi tarp gėrio ir blogio. Pasimetęs. Neretai paniekintas. Jo savivertė kasdien trypiama. Jis nori kovoti, bet tyli, nes praras paskutinį duonos kąsnį. Tuomet jis pradeda niekinti ir pats save. Įstatymai jo neapgina, nes tarnauja tik magnatams. Į ką jam atsiremti, kai aplink toks nesąžiningas pasaulis?
– Žmonių įstatymai turėtų būti moralūs. Tarnauti bendrajam gėriui, o ne magnatams. Jų ištakos turėtų būti 10 Dievo įsakymų. Už juos kol kas niekas nieko tobulesnio nesugalvojo, nes jie atpindi prigimtinius žmogaus poreikius.
Manau, jog sąžinė žmogui kalba pagal jo žinojimą. Žinojimas diktuoja požiūrį. O požiūris – įstatymus. Tarkim, mūsų žinios sako, jog abortas – tai nieko blogo, nes įsčiose užsimezgęs kūdikis tėra tik gemalas. Tuomet įteisinami abortai, ir sąžinė negraužia, jog tai vyksta.
O jeigu įsisąmonintume, jog tai žudymas, įstatymu uždraustume žudyti dar negimusią gyvybę.
Prabilusi sąžinė diktuoja kitokį elgesį. Įvyksta atsivertimas. Sąžinė skatina teisingą elgesį ir jei klausome jos – gimsta dorybė.
Deja, žmonės klysta iš nežinojimo. Yra ir piktybiškai pateisinančių savo ydas ir blogus darbus. Dievas leidžia tam blogiui įvykti, tačiau tai paverčia pamoka žmogui ir viskas išeina į gera.
Kaip Dievas faraonui užkietino širdį ir siuntė 10 Egipto nelaimių, kad įrodytų jog Jis yra tikrasis, vienintelis Dievas ne tik pačiam faraonui, bet ir izraelitams. Šie istoriniai įvykiai ir dabartyje kaip Apreiškimas mums visiems liudija Dievą.
Tris vaikus išauginusi studentė
Šiandien Ritos Blinstrubienės dienotvarkė – sudėtinga. Iš ryto ji išleidžia mokyklon trylikametę dukrą, pasirūpina pietumis ir kitais buities dalykais. Prieš pietus autobusu išvažiuoja į paskaitas Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Grįžta vėlai vakare.
„Grįžusi dar spėju šiek tiek pabendrauti ir apklostyti dukrą, – sako trijų vaikų mama, du vaikus jau išleidusi į savarankišką gyvenimą. – Kartais tenka pabūti naktine aukle dviejų mėnesių anūkei, kad vyresnioji dukra galėtų pailsėti.“
Rita studijuoja religinį švietimą Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto magistrantūroje. Studijas jai apmoka Religinės šalpos fondas. O gaunama stipendija iš projekto kompensuoja kelionės išlaidas. „Vyrui tereikia pasirūpinti mano maistu,“ – šypsosi moteris.
Ar neišvargina ilga kelionė? Studijuoti pasiryžusi Rita sako, jog ir kelionės turi savą prasmę. Važiuodama mokosi. Dėlioja mintis apie magistro darbą.
„Studijuoju ne dėl puikybės ir ne dėl diplomo, – aiškina moteris. – Diplomų turiu pakankamai. Ekonomistės. Socialinių mokslų magistrės. Man įdomu tai, ką darau. Turėjau tikėjimą. Tačiau neturėjau tiek žinių, kad galėčiau ir kitiems žmonėms paaiškinti. Tiesiog tokiu keliu per įvykius ir žmones vedė Dievas“.
Katechumenato programa
R. Blinstrubienė jau 20 metų savanoriauja ir kaip projektų vadovė savanoriškai dirbo parapijos Šeimos centre. Ilgą laiką mokė natūralaus šeimos planavimo. Ir dabar ji kaip savanorė rengia santuokai sužadėtinius, padeda žmonėms, atsidūrusiems gyvenimo kryžkelėje.
Ketverius metus Rita vadovavo projektui, kurio veikla padėjo nuo smurto nukentėjusioms moterims. Moterys būdavo apgyvendinamos slaptuose, specialiai išnuomotuose butuose, kad jų nepasiektų smurtautojas.
Kai kurios atsitiesė, pakeitė savo gyvenimą. Tačiau daugelis, atsigavusios fiziškai ir psichologiškai, grįždavo pas savo skriaudiką. Nesugebėdavo pakeisti požiūrio. O nuo klaidingo požiūrio ir mąstymo prasideda visos bėdos.
Pastaruosius trejus metus Rita dirbo „Carito“ slaugos projekte. Jam pasibaigus, vieną dieną parapijos savanorė gavo elektroninį laišką, informuojantį, jog Kauno katechetikos centre pristatoma katechumenato programa. Labai masino tas pavadinimas. Vedė širdis sužinoti apie tai daugiau. Paaiškėjo, jog tai įkrikščioninimo programa suaugusiems. Ji skirta tiems, kurie nėra krikštyti arba neturi Pirmos Komunijos bei Sutvirtinimo Sakramentų. Juos reikia paruošti šiems svarbiems gyvenimo įvykiams. Be to, ji tinkama ir kitiems – pagilinti tikėjimo žinias.
„Supratau, kad aš noriu tą daryti Kelmėje, – prisimena Rita. – Į pirmąjį susitikimą Kelmėje atvažiavo Teologijos mokslų daktaras Artūras Lukaševičius. Vėliau susidomėjusiems rodėme jo paskaitų vaizdo įrašus. Jų pasiklausyti susirinkdavo apie 20 žmonių. Iš jų vienas 50 metų vyras panoro pasikrikštyti, viena moteris priėmė Sutvirtinimo sakramentą. Beje, šiais metais vėl vykdome šią programą, tik lankytojų turime mažiau“.
Pirmų metų Katechumento programai pasibaigus, R.Blinstrubienė nusprendė, jog širdis trokšta sužinoti daugiau ir nori gilinti savo tikėjimo žinių bagažą. Todėl nusprendė studijuoti.
„Praktiško pasauliečio akimis, toks mano pasirinkimas atrodo keistas, – svarsto Rita. – Tačiau manau, jog sekti Jėzumi – tai laužyti stereotipus. Visi mes esame Jo perkeičiami. Visi esame Dievo vaikai ir esame pakviesti dalyvauti karališkoje Kristaus veikloje. Jėzus gyvena tarp mūsų ir daro tai, ką darė prieš du tūkstančius metų. Tik yra neregimas. Gyvenu troškimu padėti žmonėms nusitiesti kelią į Dievą. Tik jis gali padėti mums didžiadvasiškai atsiliepti į kito nelaimę, turėti teisingus troškimus ir suteikti mūsų žodžiams keičiamąją ir gydančiąją galią.“
Autorės nuotr.
TRADICIJA: Rita Blinstrubienė sako, jog Velykų šventėje dera ir pagoniška, ir krikščioniška tradicijos. Tačiau tradicija ir šventė neturėtų nustelbti tikrosios Kristaus Atpirkimo – Kančios, Mirties ir Prisikėlimo – prasmės.
VIRSMAS: „Daugelis žmonių priekaištauja Dievui, kad jis leidžia klestėti neteisybei, – sako Rita Blinstrubienė. – Neteisybė kaip ir kiekvienas blogis tėra tik pamoka. Galų gale vistiek triumfuoja teisybė ir nugali gėris. Dievą tikintiems visada blogis virsta gėriu.“