
Naujausios

Jau 13 metų Joniškyje gyvena neeilinė asmenybė – karikatūristas, grafikas ir portreto meistras Amalijus Narbutas. Jo karikatūros iki šiol eksponuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir Turkijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Kipre, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Irane, Japonijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Vokietijoje bei kitose šalyse, o Vinco Kudirkos plakatinis portretas nuo 1991-ųjų įrašytas į Didžiosios Britanijos „Viktorijos ir Alberto“ ( Jo didenybės karalienės Viktorijos – Autorės pastaba) muziejaus kartoteką.
Pirmadienį, pasitinkant gyvenimo 85-metį, Raudonojoje sinagogoje eksponuojama kūrėjo darbų paroda „Aplink saulę 85 kartus“.
– Amalijus yra mūsų... Jūsų, – bandė juokauti menotyrininkė Michalina Adomavičienė, omeny turėdama, kad A. Narbutas daug metų buvo minimas kaip šiaulietis. Juk jis šiame mieste gyveno, kūrė, dirbo gamyklose – jis gi profesionalus inžinierius technikas, dėstė Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) Šiaulių vakariniame fakultete, rašė mokslinius straipsnius ir net su kolegomis sukūrė stendą binokuliniam akių tyrimui, taikomą medicinoje ir moksle. Bet dabar jis mūsų – kuriame pasaulio kampe bepasirodytų jo darbai, šalia Lietuvos minimas ir Joniškis, kuriame kūrėjas gyvena, kuria ir džiaugiasi ramybe.
Mene jis visai savamokslis. Pasak M. Adomavičienės, kelią pradėjęs nuo primityviausių pirmų žingsnių – technikos žmogus pirmą karikatūrą viešai publikavęs dar 1952 metais. „Kietas kaip titnagas, sugebėjęs pasiekti, kad jo medžio, lino raižiniai pasiekė profesionalumo lygį, jo darbai elegantiški su santūria, daug pasakančia linija. Kokia meistrystė ne tik rankų, bet ir jausmo, minties, intelekto, aukštos kultūros. Dailininkas, sugebėjęs pasauliui pasakyti, kad yra tokia Lietuva“, – kalbėjo menotyrininkė.
– Amalijus yra ir mūsų, – tęsė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Šiaulių krašto bajorų sąjungos vadovė Diana Valskienė.
Išties, A. Narbutas iš labai garbingos giminės, kurio proproprotėviui Jauniui Valimantaičiui, Vytauto Didžiojo šalininkui ir bendražygiui, pirmajam Trakų vaivadai, dar 1413 metų spalio 2 d. pats Vytautas Didysis įteikęs bajoriškos kilmės herbą „Zadora“, kurio atvaizde – liūto galva su degančiu liežuviu. Jauniaus anūkas jau nešiojo Narbuto pavardę, kuri išsilaikė iki šių dienų . Tačiau apie tai daug kalbėti, o juo labiau girtis, Amalijus nelinkęs – ne visi visuomenėje į tokius garbingus giminės titulus iš praeities žvelgia palankiai. Todėl pats kūrėjas savo vardą linkęs pateisinti pats, savo darbais, o ne dangstytis garbingais proprotėviais, kurie be jokios abejonės yra inteligencijos, kultūros, intelekto šaltinis ir pamatas. Tad nėra ko stebėtis šio žmogaus universalumu – juk Amalijus nuo 1990 metų leido ir redagavo satyros ir humoro žurnalą „Titnagas“, rašė humoreskas, pamfletus, vertė knygas...
85-mečio proga surengtoje parodoje žiūrovą pasitinka trys potemės – grafika, portretas ir karikatūra. Inžinieriui pagal profesiją tai tarsi trys mylimos, neskaitant žmonos Dangutės. Nors tarptautinėje erdvėje Amalijus labiau pažįstamas kaip karikatūristas, tačiau saugo sertifikatą iš Didžiosios Britanijos už grafikos darbą tarptautiniame konkurse „Kūryba – menas per paštą“. O su karikatūromis paskutinius tris metus iš eilės iš Kipre vykstančio tarptautinio karikatūristų festivalio į Lietuvą, į Joniškį, kur gyvena kūrėjas, atskriejo diplomas, medalis ir prizas.
1994 metais, kai Lietuva pateko tarp tų 10 laimingųjų, priimtų į Europos Sąjungą, du karikatūristai iš Lietuvos pakviesti į Europos karikatūristų fiestą. Vienas iš jų – Amalijus su savo kūriniais. Vieną iš jų – su paspirtuku link gerovės skubančią Lietuvą – padovanojo ir mūsų rajono merui Vitalijui Gailiui. Gal tai užuomina, kad tokia pat progresija lydėtų ir mūsų rajoną?
Parodos atidarymo metu antroji autoriaus dovana – Jono Basanavičiaus, kaip valstybingumo simbolio, plakatinis portretas, su kuriuo žmonės ėjo į Atgimimą, sukurtas prieš 30 metų, irgi per mero asmenį atiteko Joniškio visuomenei.
Parodos atidaryme dalyvavęs kolega A. Narbuto darbuose įžvelgęs grafiko Stasio Krasausko įtaką, autorių pavadino „tikru, stipriu krienu“, kuris dar absoliučiai darbingas.
Amalijaus Narbuto darbai Raudonojoje sinagogoje bus eksponuojami iki lapkričio 23-osios. Apžiūrėkite ir patys įvertinkite.
