
Naujausios



Sekmadienio vakare Lietuvos ambasadoje Vašingtone (JAV) iškilmingai pagerbti metinio krepšinio turnyro dalyviai, apdovanoti nugalėtojai. Ambasadoriaus taurės turnyre dalyvavo net 16 komandų. Krepšinio aikštelėje varžėsi JAV Kongreso patarėjų komanda, Valstybės departamento, Pentagono, žvalgybos pareigūnų, Lietuvos, Vokietijos, Vengrijos ambasadų bei Jungtinė Estijos ir Latvijos diplomatų ekipos, o taip pat JAV lietuvių krepšininkai iš Vašingtono, Niujorko, Teksaso, Baltimorės, Floridos, Kolorado, Jutos ir Naujojo Džersio valstijų.
Jungtinėje „Joniškio Žiemgala" komandoje žaidė Audrius Pečiukas #53, Tomas Armonavicius #23, Edis Pilipūnas #1, Benas Veikalas #24, Aurimas Budrys #20, Egidijus Senulis #15.
Rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapo Benas Veikalas iš „Joniškio Žiemgalos“. Jam įteikti Jono Valančiūno ir Lietuvos ambasados įsteigti prizai - Memphis Grizzlies marškinėliai su Jono Valančiūno parašu ir albumas „Neregėta Lietuva“.
"Sidabrė" po šio iškilmingo pagerbimo susisiekė su Egidijumi Senuliu. Išties, kaip pavyko už Atlanto gyvenančius kraštiečius krepšininkus surinkti, suvienyti ir... laimėti?
Pasak Egidijaus, tai ne pirmas joniškiečių atsiliepimas į Lietuvos Ambasados Vašingtone kvietimą pasivaržyti dėl Ambasadoriaus taurės. "Benas Veikalas ir aš pernai metais irgi žaidėme su Denverio lietuvių komanda ir kovojome dėl tos pačios taurės. Bet ji nebuvo tokia, kokios norėjosi..." – pasakoja E. Senulis.
Mūsų krašte užaugusiems, dabar Amerikoje gyvenantiems krepšininkams buvo žinoma, kad čia gyvena ir daugiau krepšinį žaidžiančių joniškiečių. Tai kodėl nesurinkti Joniškio komandos?
– Taip skambutis po skambučio, SMS po SMS. Taip išėjo, kad surinkom. Du žaidėjus – Tomą Armonavičių ir Audrių Pečiuką – iš "Jutos", du žaidėjus – Edį Pilipūną ir Aurimą Budrį – iš "Atlantos". Dar aš su Benu Veikalu iš "Denverio". Ir visa komanda. Ir gavosi taip, kad neblogą komandą subūrėm ir rezultatai pasimatė. Kitais metais reiks dar labiau stengtis ir dar porą žaidėjų iš Joniškio į komandą pakviesti, nes šešiems per vieną dieną sužaisti penkias varžybas buvo sunku, – komentuoja E. Senulis.
Krepšinis, pasirodo, yra ir ne tik pergalėms kraštiečius suvienijantis, suburiantis žaidimas. Pasak komandos kapitono, kai kurie iš kraštiečių krepšininkų nebuvo susitikę ir bendravę keliolika metų, todėl kvietimas pasivaržyti dėl Ambasadoriaus taurės buvo labai gera galimybė ir kartu pabūti, apie gyvenimą pašnekėti, ir prie to paties krepšinį pažaisti.
Šių metų krepšinio varžybos buvo dedikuotos Pasaulio lietuvių metams, transatlantinio bendradarbiavimo plėtrai ir Lietuvos žinomumui Jungtinėse Amerikos Valstijose didinti.
Mūsų šaunių kraštiečių dėka už Atlanto tapo labiau žinoma ne tik Lietuva, bet ir žiemgališkasis Joniškis. Rajono valdžia ieško po pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių, kurie galėtų būti mūsų krašto ambasadoriais. Ar kraštiečių šešetukas su krepšinio kamuoliu rankose – puikiausia Joniškio Ambasadoriaus instituto pradžia.