Naujausios
LEZ–as – su žibalo „paveldu“ ir elektros stygiumi
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos dalis teritorijos užteršta sovietmečio „paveldu“ – aviaciniu žibalu, kurį kažkada gyventojai kibirais sėmė iškasę šulinius. Įrengiant zonos infrastruktūrą liko neišspręsta ir elektros pajėgumų problema.
„Esame dviprasmiškoje situacijoje – kviečiame investuotojus, bet nesame užtikrinti, kad vykdysime savo įsipareigojimus“, – sako LEZ valdytojas. Jeigu problemų sprendimas užtruks, gali ir trauktis.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Po atidarymo
Pavasarį atidaryta Šiaulių laisvoji ekonominė zona ir pasidžiaugta atėjusiu pirmuoju investuotoju. Tada garsiai kalbėta tik apie vieną problemą – geležinkelio atšakos atstatymą.
Birželį paaiškėjo, jog naftos produktais užteršta didesnė, nei manyta LEZ-o teritorijos dalis. Pirmasis apie tai viešai prabilo ūkio ministras Evaldas Gustas per savo vizitą Šiauliuose.
LEZ-as paveldėjo sovietmečio karinio aerodromo taršą – užterštą naftos produktais gruntą ir gruntinius vandenis.
Po Nepriklausomybės atgavimo gyventojai čia tiesiog kasė šulinėlius ir sėmė aviacinį žibalą kibirais. Šulinėliai vėliau buvo užversti.
Elektros pajėgumų stygiaus problema pradėta spręsti dar pernai. Reikia statyti Zoknių transformatorinę, kuri reikalinga ne tik LEZ-ui, bet ir Pramonės parko įmonėms. Taip pat elektros energijos paskirstymo punktą pačiame LEZ-e. Nei vienos, nei kitos statybos dar nesimato.
Praėjusį pirmadienį ūkio ministras Evaldas Gustas sukvietė pasitarimą, kuriame dalyvavo miesto meras Artūras Visockas, LEZ-o bendrovės vadovas Artūras Klangauskas.
„Šiaulių kraštui“ ministras E. Gustas pateikė tik trumpą komentarą: „Buvo aptarti Šiaulių LEZ funkcionavimui aktualūs klausimai, įskaitant elektros tiekimo į Šiaulių LEZ teritoriją užtikrinimą, užterštų sklypų Šiaulių LEZ teritorijoje išvalymą, visų atsakingų institucijų bendradarbiavimą siekiant išspręsti Šiaulių LEZ veiklos problemas.“
Dar ministras patikino, jog „ministerijos pozicija yra padaryti viską, kad Šiaulių LEZ kuo greičiau pradėtų sėkmingai veikti“.
Kas vyksta, žino specialistė
Meras A. Visockas miesto Tarybos yra deleguotas į Šiaulių LEZ bendrovės valdybos narius. Į LEZ-o infrastruktūrą investuotos ne tik europinės, bet ir Savivaldybės lėšos – per 6 milijonus eurų.
Savivaldybė ir toliau dėl LEZ-o seikėja lėšas – vien Zoknių transformatorinei statyti numatyta 1,3 milijono eurų. Ar Savivaldybė valys ir užterštą teritoriją?
Bet meras yra „užimtas“ ir kratėsi „Šiaulių kraštui“ komentuoti Savivaldybės poziciją ir veiksmus. Per savo referentę perdavė, jog „viską žino Ieva Džiaugienė“, Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Valytų 8 hektarus
I. Džiaugienė informavo, jog Aplinkos ministerijai yra pateiktas projektinis pasiūlymas dėl užterštos teritorijos valymo. Prašoma, jog valstybė pati planuotų projektą įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis. Tada Savivaldybei reikėtų prisidėti tik 5 procentais reikalingų lėšų.
„Galutinio atsakymo dar neturime, – sakė I. Džiaugienė. – Jeigu bus teigiamas, rengsime paraišką."
Kokią sumą realiai Savivaldybė turės atseikėti? Kokius plotus reikia valyti?
Birželį Savivaldybės užsakymu buvo atlikti ekogeologiniai tyrimai. Tirta 35 hektarų teritorija, iš jų 8 hektarus reikia valyti nuo taršos – gruntiniai vandenys užteršti naftos produktais.
„Užteršta dalis LEZ-o sklypų – ten, kur anksčiau buvo naftos bazė, taip pat dalis Šiaulių oro uosto įmonės valdomo sklypo, – sakė I. Džiaugienė. – Pagal projektinius pasiūlymus įrašėme, jog iš viso reikėtų 2 milijonų eurų, bet ta bendra suma gali mažėti.“
Kiek Savivaldybei reikės prisidėti, paaiškės parengus techninį projektą.
„Gamtai valyti buvo palikta“
Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta prisiminė, jog šios teritorijos taršos problema „seniai žinoma“.
Dar 1994 metais daryti tyrimai ir gruntiniuose vandenyse rasta naftos produktų. Bet tikino, jog „valymo galimybė atsirado tik dabar“.
1997–1998 metais buvo tik užkasti žibalo šulinėliai ir žemė išlyginta – danų dovanotomis lėšomis. Vedėjo žodžiais, didžiąją dalį žibalo išsėmė gyventojai, o kas liko „buvo palikta gamtai spręsti.“
„Nesant finansavimo, yra toks tvarkymo būdas – palikti gamtai pačiai tvarkytis, – aiškino vedėjas. – Dabar bandysime dirbtinai pagerinti dalies teritorijos būklę.“
Naujai darytuose gręžiniuose rasta, jog gruntinius vandenis dengia nuo kelių iki keliolikos centimetrų storio naftos produktų plėvė.
Elektra – didžiausia problema
„Elektra didžiausia problema, kuri dabar apsunkina ir LEZ-o valdytojo, ir Pramonės parko įmonių veiklą“, – sakė I. Džiaugienė.
Savivaldybė, jos žodžiais, „padarė, ką galėjo padaryti“. Parengė elektros energijos skirstymo punkto techninį projektą, jis kainavo 12 tūkstančių eurų. Bet ir punkto, ir Zoknių transformatorinės statyba yra „ne Savivaldybės rankose – ESO“.
Skirstymo punktui LEZ-e statyti gauta 440 tūkstančių eurų tikslinė dotacija iš Ūkio ministerijos. Sutartis su ESO pasirašyta, ESO vykdys rangos darbų pirkimą.
Zoknių transformatorinė bus statoma ir Savivaldybės, ir ESO lėšomis. ESO pinigai sudarys 60 procentų, Savivaldybės – 40 procentų sąmatinės vertės.
I. Džiaugienė svarsto, jog Savivaldybei gal ir nereikės kloti 1,3 milijono eurų – rangos konkursas gali sumažinti kainą.
Bet konkursas yra įstrigęs teismuose jau daugiau nei metus. Rangos darbų viešą pirkimą vykdo ESO. Skundžia pirkimo procedūras rangovai. Apeliacinis teismas nutartį turėtų skelbti šį penktadienį.
Laikas prarandamas
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bendrovės direktorius A. Klangauskas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog susiklostė „dviprasmiška situacija“.
„Investuotojų susidomėjimas yra, juos turime kviesti, bet nesame užtikrinti, ar galėsime vykdyti savo įsipareigojimus“, – sakė LEZ valdytojas.
Didžiąją laiko dalį yra priverstas skirti problemoms, o ne „normaliam“ darbui.
Bendrovė pati investavo į taršos tyrimus, kai paaiškėjo, jog jai pateikti netikslūs duomenys. Ištyrė 20 hektarų, kad investuotojams galėtų pasakyti, kurie sklypai „švarūs“.
„Energijos daug išeina, biudžetinėse įstaigose klausimai negreit sprendžiami, žiūrėsime, kiek tai tęsis, – sakė A.Klangauskas.
Ar gali pasitraukti iš Šiaulių LEZ-o?
„Negaliu kategoriškai teigti, kad „išeiname“, bet jau vieneri metai praėjo, kai pasirašėme sutartį su Ūkio ministerija, o negalime vykdyti savo įsipareigojimų, – atsakė LEZ-o valdytojas. – Iki metų galo įsivertinsime savo situaciją. Tikslas – išspręsti problemas, bet jeigu taip truks trejus metus ar daugiau, svarstysime, ar verta dėti tiek pastangų.“
Skaičiai ir faktai
Šalia veikiančio Pramonės parko šiemet baigus įrengti dar 133 hektarų ploto infrastruktūrą investicijoms, LEZ-o teritorija išsiplėtė iki 218 hektarų.
Plėtra kainavo 9,3 milijono eurų. Projektas finansuotas Europos Sąjungos paramos lėšomis, kuris sudarė 3 milijonus eurų. Likusias lėšas skyrė Savivaldybė.
Pernai laimėjusi operatoriaus konkursą bendrovė Ūkio ministerijai įsipareigojo per penkerius metus pritraukti 23 milijonus eurų investicijų. Tam išsinuomota 33 hektarų teritorija.
Pavasarų perkirpus simbolinę atidarymo juostelę, pasirašyta ir pirmoji investicijų sutartis – su UAB „ROL ERGO LT“. Investuotojams subnuomojamas apie 7,5 hektaro sklypas gamyklai statyti. Planuojamos per 7 milijonų eurų investicijos.
Jono TAMULIO nuotr.
„PAVELDAS": LEZ-ui paliktas ir toks „baseinas“ – su žibalo dėmėmis vandens paviršiuje.
PROBLEMOS: LEZ-ui kelias nutiestas, o problemų debesys nesisklaido.
PASTANGOS: Ieva Džiaugienė, Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos pavaduotoja: „ Mes padarėme, ką galėjome padaryti. Dabar taršos valymas – Aplinkos ministerijos, o elektros objektų statyba – ESO rankose.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SITUACIJA: Artūras Klangauskas, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius, teigia, jog situacija yra tokia, kad bendrovė negali vykdyti įsipareigojimų.