
Naujausios
Žolinės tradicijos atgys Žaliūkių malūne
Pirmadienį Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks tradicinė Žolinės vakaronė.
Sodyboje veiks žolynų turgelis, bus galima paragauti septynių žolelių arbatos ir naujojo derliaus ruginės duonos. Kiekvienais metais šiai šventei pirmą kartą malūnininko troboje kepama ką tik nupjautų ir iškultų rugių duona.
Atvykę į Žolinės vakaronę sužinos, ką reikia sudėti į žolynų puokštę, kad visi ateinantys metai būtų sėkmingi – kiekvienas nuskintas augalas turi savo reikšmę.
Lietuvoje dar prisimenamas paprotys Žolinės dieną neštis į bažnyčią pašventinti puokštę lauko, darželio gėlių, javų ir žolynų, simboliškai dėkojant už metų derlių.
Pašventinta ir sudžiovinta puokštė laikoma prie šventųjų paveikslų ar kitoje garbingoje namų vietoje. Šių žolynų dedama į pamatus statant naują namą, jais smilkomi namai prieš audrą ar sunegalavus gyvuliui, užplikoma arbata sveikatai stiprinti.
Šventėje koncertuos du folkloro ansambliai. Jovitos Lubienės vadovaujamas ansamblis „Gerviki“ ir žemaičių folkloro ansamblis ,,Platelē“ (ansambliui vadovauja Aivaras Alminas, jam talkina žmona Aliona Alminienė).
Pasak muziejininkų, Žolinės šventė susijusi ne tik su krikščioniškąja tradicija, bet ir žymi svarbių vasaros darbų pabaigą. Nuo seniausių laikų ši šventė – padėka už visas vasaros gėrybes, kai po rugiapjūtės pabaigtuvių susirinkdavo visa giminė: „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės neturės.“
Pagal dienos orus galima spėti, koks bus ateinantis ruduo: jei bus graži Žolinė, bus gražus ir ruduo.
„Šiaulių krašto“ inf.
Rolando PARAFINAVIČIAUS nuotr.
PUOKŠTĖ: Vienas iš svarbiausių Žolinės atributų – žolynų puokštė.