
Naujausios
Ar verslo ir meno flirtas išaugs į romaną?
Simona SIMONAVIČĖ
Prie privačios įmonės šiurena plieninė žolė, sargams ūbauja žmogaus siluetas, žvilgsnį traukia metalinė servetėlė – praeitą savaitę Šiauliuose baigėsi metalo skulptūros simpoziumas, kurį finansavo vėdinimo įrangą gaminanti bendrovė „Salda“.
Verslo ir meno draugystė Šiauliuose – įrašyta į Raudonąją knygą. Tokių draugysčių ir jų vaisų galima skaičiuoti ant rankų pirštų.
Prieš dvejus metus minėdama 25-metį Šiaulių pramonininų asociacija pagerbė fabrikantą, mecenatą Chaimą Frenkelį – skverelyje priešais buvusį „Elnio“ fabriką pastatyta jam skirta skulptūra.
Draugystę su metalo gaminių įmone „Elga“ yra užmezgęs dizaineris Vilius Puronas. Bendrovė finansuoja jo kuriamus darbus, yra tapusi skardinių skulptūrų gimdykla.
Tik kur tuos menkučius vaisius dėti, kad nesupūtų vazoje? „Salda“ vadovas Petras Baronas neslepia – tris profesionalių menininkų simpoziume pagamintas skulptūras pasistatė savo įmonės teritorijoje, o ne mieste, nes derinimai su Savivaldybe būtų užtrukę ilgiau nei pusmetį.
O ar iš vis profesionalų sukurtiems skulptūriniams objektams Šiauliuose būtų atsiradusi vieta? Plieninė žolė komentatorių būtų išvadinta metalo stagarais, servetėlė – blėkine žvaigžde, o siluetas – vamzdžių atplaiša, galiausiai, dėl viso pikto, nutarta jautraus visuomenės nervo nejudinti ir darbus grąžinti kūrėjams.
Iš miesto neatradę vietos išrūko keikūnas baziliskas, besirangantys žalčiai, o susitraukus Šiaulių universitete studijuojančių menininkų būriui nebeliko net šviežių kūrybinių vėjų, kurie prapūstų senesnius pelėsius.
Gatvės meno plenero organizatoriams vienas sunkiausių uždavinių buvo rasti ne profesionalius menininkus, bet tuščias sienas, ant kurių galima tapyti. Kai kuriems privačių pastatų savininkams plika siena pasirodė saugesnis variantas už būsimą meno nežinomybę. Pilka kasdienybė, saugesnė už įneštą spalvotą chaosą.
Ir kūrybiškas erzelis Šiaulius aplenkia.
„Nuo pramonės – iki menų industrijos“, – pernai kalbėjo Šiaulių savivaldybės atstovai, aiškindami Šiaulių viziją tapti 2017, vėliau 2018 metų Lietuvos kultūros sostine.
Sostine Šiauliai netapo, tačiau pramonės istorija šiandienos kultūrą tebeveikia – nuo to galima atsispirti ir miestą atgaivinti.
Jei ne mieste, bent pramonės įdomybių parke, kurio idėja buvo numarinta. Antireklama verslui, menui, miestui.
Galbūt verslo ir meno draugystė Šiauliuose pamažu suteiks galimybę mokytis suprasti ir prisijaukinti urbanistinį meną.