
Naujausios


Ilgalaikiai bedarbiai nedirba ir po 6–10 metų
Darbo neturinčių žmonių susirinko beveik pilna salė iš visos Kepalių seniūnijos. Užimtumo tarnybos duomenimis, šioje seniūnijoje yra registruoti 95 bedarbiai arba 11,4 procento darbingo amžiaus gyventojų ir tai yra daugiau nei vidutiniškai rajone (10,9 procento). Be to, pastaruoju metu nedarbas seniūnijoje augo. Tarp bedarbių trys dešimtys vyrų, likusios – moterys, dalies jų ilgalaikis nedarbas tęsiasi 6–10 metų.
„Kas mus neramina? Kad seniūnijoje nuolat darbo neturi apie 83–85 asmenis. Po šiais skaičiais gali slėptis nelegalus darbas, kai kas registruojasi Užimtumo tarnyboje vien tam, kad gautų socialines pašalpas, nors darbo neketina ieškoti, – sakė Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriaus vedėja Audronė Šlerpienė. – Iš to skaičiaus bedarbių dideles galimybes įsidarbinti turi vienas žmogus – sunkvežimio vairuotojas. Vidutinių galimybių yra 70 asmenų, iš kurių penki, turintys pardavėjo, keturi – traktorininko profesijas, likusieji daugiausia pagalbiniai darbininkai, ne vienas dirbę tik 2015, 2016 metais. 23 asmenys turi judumo problemų.“
Statistika ir tikrovė
Kepalių seniūnė Laura Veikalienė pastebėjo, kad bedarbių statistika iš tikrųjų neatskleidžia visos tiesos. Pasak jos, iš salėje susirinkusių žmonių gal pusė yra dirbančių, ir noriai, bet jie įdarbinti su „žaliais kvitais“ (paslaugų kvitai – aut. past.), pagal kuriuos Užimtumo tarnyboje neišbraukiami iš darbo neturinčių asmenų sąrašo. Kai kurie asmenys su minėtais kvitais dirba net pusę metų, nors pas vieną paslaugos gavėją trukmė turėtų būti ne ilgiau kaip du mėnesius. Pasak Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento paslaugų darbo ieškantiems koordinatorės Rūtos Jonkuvienės, šie kvitai nesuteikia visų socialinių garantijų, tačiau patogūs ir darbdaviui, kuris sumoka tik sveikatos draudimo įmoką, ir pačiam priimtam asmeniui, nes jis gali kurią nors dieną nepasirodyti, paskui vėl ateiti. Pagal darbo sutartį už tokią saviveiklą iškart būtum atleistas.
„Sidabrė“ pakalbino keletą bedarbių. Vienas pusamžis vyriškis pasakojo gyvenantis Joniškio ir Pakruojo rajonų sandūroje, kur nevažiuoja autobusai ir nėra kaip susisiekti su miestu. O darbo pasiūlymai paprastai ir ateina iš tolimesnių vietovių. Jeigu nori dirbti Joniškyje, jau turėtum nuomotis būstą.
Kitas vyras sakė dabar nedirbantis apie pusę metų, anksčiau prižiūrėjo žirgus ūkyje, bet tekdavo toli važinėti dviračiu, teisių vairuoti automobilį jis neturi. Seniau daug metų nedirbo, prisidurdavo gyvenimui talkindamas nelegaliai.
Danute prisistačiusi moteris pasakojo nedirbanti septynis mėnesius, nes buvo lūžusi ranka, patyrė operaciją. Anksčiau buvo pardavėja, bet nusivylė, nes parduotuvės savininkas nemokėjęs algos.
„Kokios kliūtys dabar neleidžia rasti darbo? Amžius. Žmonių, kuriems daugiau kaip 50 metų, darbdaviai nepageidauja“, – teigė pašnekovė.
Kai atvykę svečiai viešai paklausė susirinkusiųjų salėje, kas žmonėms trukdo įsidarbinti, atsklido pavieniai paaiškinimai, kad ilgos darbo valandos, o mokama vergiška alga, nėra galimybės nuvykti iki darbo ir panašiai.
Kruopų nedalina
„Mes nedaliname nei kruopų, nei pašalpų, nei galime išspręsti sveikatos problemų. Tačiau mes siūlome pagalbą įsitraukiant į darbo rinką, paramą kuriant verslą, galimybę mokytis, persikvalifikuoti“, – sakė Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriaus vedėja Audronė Šlerpienė.
Rajono meras Vitalijus Gailius pastebėjo, kad negali būti rajone tiek bedarbių, kiek yra darbo vietų, ir vis tiek žmonės neįsidarbina. Jis žadėjo, kad rajono valdžia ieškos būtų išspręsti žmonių judumo problemą: jeigu bus poreikis, organizuos užsakomuosius autobusų parko reisus. Kepalių seniūnijoje veikianti Gasčiūnų pagrindinė mokykla ir darželis tikrai gyvuos, tad norintiems dirbti nekils problemos, kur palikti vaikus. O Administracijos direktorė Valė Kulvinskienė teigė mananti, kad visada yra geriau žmogui duoti meškerę, ne žuvį, nes jis jausis oriai dirbdamas ir išlaikydamas šeimą.
Darbą siūlė penki darbdaviai
Susitikime savo pasiūlymus pateikė penki dalyvavę darbdaviai. Valstybinės miškų urėdijos Joniškio regioninio padalinio atstovas Bronius Steponavičius sakė, kad jiems medelyne reikalingi sezoniniai darbininkai. Per metus Joniškio ir Pakruojo padaliniuose įdarbinama apie 60–70 asmenų, kuriems mokama kiek didesnė nei minimali alga, dirbama nuo 8 iki 17 valandos. Likusiam lapkričio mėnesiui dar būtų galima priimti tris žmones.
UAB „Atokaita“, užsiimanti paminklų gamyba, taip pat pasigenda darbuotojų, nes jų nerengia jokios profesinės ar kitos mokyklos. Tad priimtas žmogus iš pradžių gauna minimalų atlyginimą, apmokymai trunka maždaug tris mėnesius. Yra dirbančių įmonėje ir po 15 metų. Kai kurie pageidaujantys įsidarbinti turi problemų su alkoholiu, tad tokie dirbti negali.
Žemės ūkio bendrovėje „Kepaliai“ šiuo metu būtų 2–3 darbo vietos fermoje valytojui, šėrikui, melžėjai.
Gasčiūnų pagrindinės mokyklos direktorė Asta Žilinskienė siūlė darbininko vietą nuo naujų metų. Įstaiga biudžetinė, alga minimali ir dirbti reiktų įvairius pagalbinius, remonto darbus, taip pat ir vasarą netektų ilgai atostogauti ruošiantis naujiems mokslo metams. Bet susidomėjusiųjų bus laukiama nuo 2020-ųjų sausio.
UAB „Baltic Champs“, didžiausio pievagrybių augintojo Lietuvoje ir Baltijos šalyse personalo specialistė–apskaitininkė Justina Narmontaitė–Bartaševičė pasakojo, kad Stanelių kaime įsikūrusioje įmonėje yra 161 darbuotojas. Sąlygos geros: dirbama po stogu, temperatūra svyruoja apie 18 laipsnių šilumos. Grybų skynėjai gauna nuo 600 iki 1000 eurų atlyginimą, bet yra dešimtmetį dirbančių moterų, kurios puikiai įgudusios, grybus skina labai greitai, tad jų atlyginimas gali siekti ir 1300 eurų. Šiuo metu įmonė įdarbintų apie dešimtį žmonių.
UAB „Baltic Champs“ atstovė sakė, kad jeigu susidaro didesnė 6–8 žmonių grupė, jie į darbą atvežami. Kitiems važinėjant keliese automobiliu apmokamos kuro išlaidos. Baigiantis renginiui prie Justinos Narmontaitės–Bartaševičės jau rikiavosi kelios moterys. Taip pat dėmesio sulaukė Urėdijos medelyno atstovo, ŽŪB „Kepaliai“ pasiūlymai.
Antroje renginio dalyje Užimtumo specialistai individualiai bendravo su klientais, buvo aptariama, kokio darbo jie tikisi, kokios problemos neleidžia įsidarbinti ir kaip jas galėtų išspręsti. Tokie susitikimai vyks visose rajono seniūnijose.