Naujausios
Porą metų paūgėjusi Lina praėjusį savaitgalį tarp solidžių dėdžių ir tetų įsitaisė Kalėdiniame prekymetyje Baltojoje sinagogoje. Kad būtų drąsiau, pasikvietė mamą Indrę. Ant savo stalo gražiai dėliojo raudonu, pilku, žaliu aksomu aptrauktus apskritus burbulus, dekoruotus eglės šakele, sidabru ar auksu nuspalvintomis šakelėmis ir uogų kekėmis, džiovinto apelsino riekele, kvepiančio cinamono lazdele ar anyžiaus žvaigdute... Tikrai kvepia Kalėdomis. „Kam kalėdinių žaisliukų eglutei? Rankų darbo... Nepraeikit pro šalį...“ – balsiai prie savo stalo pirkėjus viliojo jaunoji verslininkė, Mato Slančiausko progimnazijos penktokė. „Laba diena. Pažiūrėkit, argi jie nemieli?“ – rankose vartydama savo su mama rankų darbo kūrinius gėrėjosi mažoji menininkė, įstabi prekybininkė.
Kas savo kalėdinę eglutę jau pasipuošė, net nepajuto, kaip, tarsi magneto pritraukti, rankose vartė mielus, ryžiais Linos kimštus švenčių palydovus – nykštukus, pilkom, rusvom barzdikėm su raudom, žaliom ar pilkom kepurytėmis, traukė iš kišenės piniginę ir patenkinti su naujuoju įnamiu traukė namo.
Šalia savo dekoruotomis prašmatniomis lėkštėmis prekiavusi Juzefa Šukienė žiūrėjo, stebėjosi ir sakė, kad tokio prekybos meno iš tos mažos mergaitės reikia mokytis ir mokytis. “Ir kaip ji nuolatos kalbėti, bendrauti su pirkėjais nepavargo?“ – stebėjosi patyrusi meistrė, nuolatinė tokių prekymečių dalyvė.
– Na taip, sekėsi išties puikiai, pardavėm kalėdinių dekoracijų maždaug už 70 eurų. Popiet Lina mane paliko vieną, išskubėjo į draugės gimtadienį. Va tada ir pasirodė, kas ko vertos. Prekyba ir baigėsi, – juokiasi Linutės mama Indrė.
Indrė ir Laurynas Stalnioniai savo vienturtei dukrai duoda pakankamai laisvės veikti. Netgi nuosavo namo lauko sienos mergaitės jei ne kreida, tai nors nagų laku išpieštos. O kai yra laisvės, tada auga fantazijos. Mama Indrė saikingai parodo kryptį, kas augančiai dukrai gali būti įdomu, sužadina norus.
– Ai, mūsų Lina nuo mažens tokia. Jau kokių trijų metų ateidavo pas mane į garažą ir pasiimdavo tokį įrankį, kokio tuokart jai reikėdavo – ar plaktuką, ar atsuktuvą. Rasdavau tik išverstą įrankių dėžę. Ir gamindavo, konstruodavo. Tokio amžiaus jau iš popieriaus ir lipnios juostos konstruodavo savo lėlėms kėdes, fotelius, – įsiterpia tėtis Laurynas, pagrindinis visų savo dukters svajonių įgyvendinimo fundatorius.
Pernai Lina nesiskyrė su siuviniais – kryželiu siuvinėtų paveiksliukų ir dabar dar galima namuose rasti. Po to įniko gaminti šventinius atvirukus ir vis kurstė mamą, kur reikėtų tuos darbus parduoti. „Jai, kad tik parduoti“, – juokiasi tėvai. Mamos irgi galvotos esama – pasiūlė mažajai savo verslininkei organizuoti vaikų turgelius. Žinoma, ne be mamos pagalbos tie turgeliai sėkmingai gyvavo net porą metų.
Ką Lina moka, tą moka, turi vaikas tą Dievo dovaną. Toje pačioje progimnazijoje draugų dienai vaikai į muges prisineša savo kepinių. Visi jie burnoje tirpsta, vienas už kitą skanesni. Galva gali apsisukti besirenkant kurį įsigyti. Bet Linos atsinešti pirmiausia, per keliolika minučių, nuo stalo išgaruoja. Ir ką tu jai?
Mama Indrė protinga moteris. Gal net specialiai garsiai ima svarstyti, kai perskaito skelbimą į vieną ar kitą edukaciją, kad būtų neblogai išmokti muilą išsivirti ar kalėdinių vainikų pynimo subtilybių ar žibintų kūrybos pradžiamokslio. Tai nugirdusi Linutė užsidega – „Einam, mama, einam... Ir aš noriu...“ Kortas pamaišė rudens darganos – muilo virti mergaitė neišmoko, nes susirgo. Užtat kalėdinius vainikus ir žibintus viena tarp suaugusiųjų išmoko gaminti.
Prieš porą savaičių mama Indrė susigundė kalėdinių žaislų eglutei gamyba. Be savo mažosios dizainerės patarimų, kokias spalvas tarpusavyje derinti, kokie vienam ar kitam žaisliukui puošybos elementai labiau tinka, net mamai Indrei neišsiversti. Užvirė tikras gamybos procesas besiruošiant kalėdiniam prekymečiui. „Gerai, kad Laurynas ne tik mūsų sumanymų finansinis rėmėjas, bet ir labai kantrus žmogus. Apsikentė kartais ir be vakarienės, nenorėdamas mūsų atitraukti nuo to kūrybinio azarto,“ – sutuoktinio tolerantiškumą šioje vietoje giria Indrė Stalnionienė.
