Mato Slančiausko surinktos dainos skamba ir po šimto metų

Jo­niš­kio KC nuo­tr.
Bend­ro­je nuo­trau­ko­je – vi­si įra­šus at­li­kę ko­lek­ty­vai ir sve­čiai
Penk­ta­die­nį kul­tū­ros cent­re skam­bė­jo Ma­to Slan­čiaus­ko su­rink­tos Jo­niš­kio kraš­to dai­nos, smul­kio­ji tau­to­sa­ka. Vis­kas lyg prieš šim­tą me­tų, kai žmo­nės su­si­rin­kę tro­bo­se, su­sė­dę ant suo­lų dirb­da­vo ir dai­nuo­da­vo, prie ži­ba­li­nės lem­pos verp­da­mi, dro­ži­nė­da­mi, kai su­si­bū­ru­siems vai­kams sek­da­vo pa­sa­kas, nuo ku­rių kū­nas ei­da­vo pa­gau­gais ar­ba anek­do­tus, vers­da­vu­sius iš juo­ko kre­tė­ti net pa­niu­rė­lius. Ir kar­tu – vis­kas nau­jai, nes ki­ta­me laik­me­ty­je, ki­to­je ap­lin­ko­je, bet su ta pa­čia nuo­šir­du­mo dva­sia. Šia­me ren­gi­ny­je pri­sta­ty­ta ko­lek­ty­vo „Ku­pars“ ir bi­čiu­lių įra­šy­ta kom­pak­ti­nė plokš­te­lė „Aš iš­dai­nia­vau vi­sas dai­ne­les“. Ji skir­ta spau­dos drau­di­mo lai­ko­tar­piu vei­ku­sios švie­tė­jiš­kos drau­gi­jos „At­ga­ja“ 130 me­tų įkū­ri­mo su­kak­čiai ir Ma­to Slan­čiaus­ko 170-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­žy­mė­ti.

Dai­nas įra­šė ke­tu­ri ko­lek­ty­vai

Kom­pak­ti­nė­je plokš­te­lė­je, ku­rią puo­šia di­zai­ne­rio Ge­di­mi­no Banaičio–Skrandžio su­kur­tas vir­še­lis, o iš­lei­do Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ras, pa­gal Ma­to Slan­čiaus­ko su­rink­tą tau­to­sa­ką įra­šy­tas 21 dai­nuo­ja­mo­sios ir pa­sa­ko­ja­mo­sios tau­to­sa­kos kū­ri­nys, ku­riuos at­li­ko Jo­niš­kio KC folk­lo­ro ko­lek­ty­vai „Rud­ba­la“ (va­do­vės Ele­na Kar­ni­šaus­kie­nė ir Ing­ri­da Buo­žiu­vie­nė), „Ku­pars“, „Aša­lia“, „Pla­to­nė“ (vi­siems va­do­vau­ja Ri­ta Kipšaitė–Balčiūnienė). Vai­kiš­kos dai­ne­lės su­skam­bo tri­jų mi­nė­tų an­samb­lių va­do­vės sū­nų Ro­jaus ir Jo­rio bal­sais.

Šiuos kū­ri­nius ren­gi­ny­je pa­pil­dė gru­pė „Šiau­liai Uni­ted“, ku­rio­je gro­jan­tis tau­to­dai­li­nin­kas Al­ber­tas Mar­ti­nai­tis at­ve­žė spe­cia­liai pa­ga­min­tų su­ve­ny­rų – ak­me­ni­nių sa­gų – „gu­zi­kų“, su­kur­tų iš ak­me­nu­kų, su­rink­tų Ma­to Slan­čiaus­ko so­dy­bo­je. Vai­kams jis de­monst­ra­vo sa­vo at­kur­tus me­di­nius žais­lus – špū­lę, ma­lū­nė­lį, pa­ti­ku­siems dai­ni­nin­kams do­va­no­jo pa­ka­bu­kų, pa­da­ry­tų pa­gal žiem­ga­liš­kus ar­cheo­lo­gi­nius ra­di­nius.

Pro­jek­to „Ren­gi­nių cik­las „At­ga­jos pėd­sa­kais“, pa­gal ku­rį iš­leis­ta ir kom­pak­ti­nė plokš­te­lė, va­do­vė, KC di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Ilo­na Osi­po­va, ku­ri bu­vo ir plokš­te­lės teks­tų re­dak­to­rė, trum­pai pri­sta­tė pa­sie­ki­mus. Apie plokš­te­lę kal­bė­jo re­per­tua­ro su­da­ry­to­ja Ri­ta Kipšaitė–Balčiūnienė. I. Osi­po­va do­va­nė­les įtei­kė pri­si­dė­ju­sioms prie pro­jek­to dar­buo­to­joms, kul­tū­ros puo­se­lė­to­joms Ele­nai Kar­ni­šaus­kie­nei, Emi­li­jai Kve­da­rie­nei, o dau­giau­sia dė­ko­ta Ri­tai Kipšaitei–Balčiūnienei, ku­rios dė­ka re­zul­ta­tas toks pui­kus ir ma­to­mas, tu­ri iš­lie­ka­mą­ją ver­tę. Sa­vo veik­lo­mis ji pra­tę­sė „At­ga­jos“ ir Ma­to Slan­čiaus­ko kul­tū­ri­nės at­min­ties na­ra­ty­vą, puo­se­lė­ja mū­sų kraš­to et­ni­nės kul­tū­ros sa­vi­tu­mą.

Kom­pak­ti­nė plokš­te­lė įteik­ta vi­sų įra­šy­me da­ly­va­vu­sių ko­lek­ty­vų na­riams. „Ku­pa­ro“ ko­lek­ty­vo na­riai at­si­ve­žė krep­šą obuo­lių iš M. Slan­čiaus­ko Trum­pai­čų so­dy­bos ir juos da­li­no tei­sin­gai įmi­nu­siems už­duo­da­mas mįs­les.

Su Ma­tu Slan­čiaus­ku – jau du de­šimt­me­čius

„Ma­tas Slan­čiaus­kas jau dau­ge­lį me­tų ke­liau­ja kar­tu su mu­mis. Dar prieš du de­šimt­me­čius pa­gal jo su­rink­tą me­džia­gą pa­ren­gė­me pro­gra­mą „Švents laiks su Ma­teu­ša pri­si­mi­ni­mais“, už ku­rią Ku­piš­ky­je vy­ku­sia­me res­pub­li­ki­nia­me kraš­to­ty­ri­nin­kių se­se­rų Glem­žai­čių pa­ger­bi­mo ren­gi­ny­je bu­vo­me ap­do­va­no­ti no­mi­na­ci­ja už au­ten­tiš­ku­mą. Ta pro­gra­ma nie­ka­da ne­bu­vo įra­šy­ta, tad ga­lė­jo­me da­lį jos pa­nau­do­ti. Įra­šus at­li­ko Do­na­to Biel­kaus­ko mo­bi­li et­ni­nės mu­zi­kos įra­šų stu­di­ja. Jis pa­ts at­vy­ko į mū­sų kul­tū­ros cent­rą ir per die­ną nuo ry­to iki va­ka­ro pa­vy­ko įdai­nuo­ti pa­si­rink­tus kū­ri­nius. Prieš tai, ži­no­ma, bū­ta daug re­pe­ti­ci­jų, be­veik nuo me­tų pra­džios. O ne­se­niai vy­ku­siam Mal­de­nių kai­mo bib­lio­te­kos 50-me­čiui bib­lio­te­ki­nin­kė Lio­nė Ado­mai­tie­nė už­si­pra­šė, kad at­lik­tu­me dai­nų bū­tent iš M. Slan­čiaus­ko pa­li­ki­mo, – „Si­dab­rei“ pa­sa­ko­ja Ri­ta Kipšaitė–Balčiūnienė. – Plokš­te­lė­je yra so­li­nių ir dau­gia­bal­sių, ves­tu­vi­nių, vai­kų, jaunimo–meilės, karinių–istorinių dai­nų. Taip pat „Aša­lios“ mu­zi­kan­tai įgro­jo švie­saus at­mi­ni­mo mū­sų ko­lek­ty­vo na­rio Pra­no Ste­po­na­vi­čiaus už­ra­šy­tą mar­šą. Plokš­te­lė iš­leis­ta 500 eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu kar­tu su įra­šy­tos tau­to­sa­kos teks­tų kny­ge­le.“

Vy­ko cik­las ren­gi­nių

Ren­gi­nių cik­lu „At­ga­jos pėd­sa­kais“, ku­rį iš da­lies fi­nan­sa­vo Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba ir pir­mą kar­tą į bend­rą pro­jek­ti­nę veik­lą bu­vo įtrauk­ti Kul­tū­ros cent­ro sky­riai, siek­ta pra­tęs­ti ir pa­pil­dy­ti „At­ga­jos“ drau­gi­jos ir tau­to­sa­ki­nin­ko Ma­to Slan­čiaus­ko veik­los kul­tū­ri­nę at­min­tį bei su­telk­ti vie­tos bend­ruo­me­nes lei­dy­bi­nei, me­džio dro­žy­bos, Šiau­rės Lie­tu­vos tau­to­sa­kos sklai­dai kon­cer­ti­ne bei teat­ri­ne for­mo­mis.

Pa­gal pro­jek­tą ne tik iš­leis­ta kom­pak­ti­nė plokš­te­lė, bet ir su­reng­ta „At­ga­jos“ drau­gi­jos veik­los 130 me­tų mi­nė­tu­vių šven­tė Trum­pai­čiuo­se, su­kur­tas Ru­diš­kiuo­se pa­sta­ty­tas ąžuo­li­nis skulp­tū­ri­nis objektas– sto­gas­tul­pis, skir­tas „At­ga­jai“ ir šių die­nų Jo­niš­kio kraš­to „dai­nų ne­šė­jams“, vy­ko Sek­mi­nių šven­tė su jai bū­din­go­mis vie­tos tra­di­ci­jo­mis Skaist­gi­ry­je, or­ga­ni­zuo­ta Jo­niš­kio kraš­to mė­gė­jų teat­rų tru­pių šven­tė „Spin­du­lys“.

Ma­tas Slan­čiaus­kas iš­ties at­gy­ja. Prieš kom­pak­ti­nės plokš­te­lės pri­sta­ty­mą re­dak­ci­ją pa­sie­kė Gra­ži­nos Blin­ki­nie­nės, Ma­to Slan­čiaus­ko kraš­tie­tės, ki­lu­sios iš Ru­diš­kių se­niū­ni­jos Pa­mū­šio kai­mo, da­bar gy­ve­nan­čios Ak­me­nės ra­jo­ne, Kruo­piuo­se, žy­mia­jam tau­to­sa­ki­nin­kui skir­tas ei­lė­raš­tis, ku­rį jį per­da­vė per Ele­ną Kar­ni­šaus­kie­nę.

***

Ka­dais dar kve­pian­čią sa­kais skry­ne­lę

Ir gim­tą žo­dį pa­siė­mei į ke­lią.

Tiek me­tų nie­kin­tą, var­žy­tą ir pa­min­tą

Slė­pei gi­liai, kad kar­tais ne­pra­ding­tų.

 

No­rė­jo­si iš­sau­go­ti jo gro­žį, ga­lią,

Kaip ir čiur­le­nan­tį vil­ties upe­lį.

Kau­pei tau­to­sa­ką, vi­so­kią iš­min­tį tau­tos,

Sva­jo­da­mas pa­lik­ti atei­ties kar­toms.

 

Ra­dai vien­min­čių: kal­bi­nin­kų pa­ta­rė­jų,

Kil­nūs dar­bai nau­ja va­ga te­kė­jo.

Slap­ta įkū­rė­te drau­gi­ją „At­ga­ja“.

Dva­sia al­sa­vo lais­vės il­ge­siu. De­ja.

 

Šiau­lių ka­lė­ji­mas, trem­tis už žo­dį,

Ku­ris į lais­vą bū­tį ke­lią ro­dė.

Šian­dien tas žo­dis gar­bin­giau­sioj vie­toj, –

Žo­dis švie­suo­lio, knyg­ne­šio, poe­to.