Naujausios
Kibiras šalto vandens pakeitė įpročius
Šiaulietės Violetos Benetienės pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, kai jai, trisdešimtmetei, gydytojas dėl sunkios sveikatos būklės pasiūlė įsiteisinti neįgalumą. „Neįgalumas?! Tikrai – ne“, – tada sau pasakė moteris ir pradėjo ieškoti kelių į sveikatą.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Pasiūlymas privertė susimąstyti
V. Benetienei pasiūlymas dėl neįgalumo lygio nustatymo „kaip reikiant trinktelėjo per galvą“. Jai buvo trisdešimt. Šeimoje augo pora vaikučių.
„Nebežinojau, ką daryti... Nuolatinės kvėpavimo takų ligos išsivystė į alerginę astmą. Visą laiką kamavo dusulys. Net naktį, ramybės būsenos, kvėpuoti buvo sunku. Privalėjau ieškoti išeities, nes nė žingsnio nebegalėjau žengti be vaistų nuo alergijos, o vaistai buvo labai brangūs“, – prisiminė nemalonius išgyvenimus moteris.
Ponia Violeta įsitikino, jog ieškantis žmogus visada randa. Sutikusi pažįstamą, kuri skundėsi panašiais sveikatos sutrikimais, sužinojo, jog ši sveikatos sėmėsi sveikatingumo mokykloje Palangoje.
Ilgai nedelsusi susirado mokyklos telefono numerį, paskambino. Atsiliepęs gydytojas išklausė moterį, paklausė, ar ji gyvena name, ar bute.
„Vonią turi? O kibirą?“ Tokius klausimus išgirdau iš gydytojo. Sako, eik į vonią ir užsipilk šalto vandens ant savęs. Liksi gyva, paskambink“, – kvatojasi ponia Violeta, prisiminusi tokį pokalbį su mediku.
Ilgai nesvarsčiusi nuėjo į vonią ir užsipylė šalto vandens kibirą. Stovėjo netekusi žado, negalėjo atgauti kvapo. Po kelių akimirkų kūną užliejo šiluma, apėmė lengvumo jausmas. Po tokios procedūros savijautą stebėjo iki vėlyvo vakaro, tikėjosi blogiausio – ims dusti, sukarščiuos. Tačiau jautėsi gerai ir kitą dieną užsirašė į sveikatingumo mokyklą.
Neišmanymas kainuoja sveikatą
V. Benetienė išsiruošė į Palangą. Pirmąjį kartą susiruošusi su bendraminčiais bėgti prie jūros pamanė, kad tai juokų darbas. Plonais rūbais apsirengusi Violeta bėgdama sušalo, į jūrą panirti nepabūgo, tačiau ten ją sukaustė dar didesnis šaltis. Buvo vėsus kovo mėnuo.
„Vakare nueinu pas gydytoją ir klausiu, kodėl siunčia tokiame šaltyje bėgti ir į jūrą lįsti? Jis šypsodamasis, padavė spirito buteliuką ir liepė išsitrinti, gerti daug karštos arbatos, rytojaus dieną būtinai apsirengti viską, ką turiu atsivežusi, bėgti kolonos pradžioje ir vykdyti kartu bėgančio metodininko nurodymus. Ir šiandien pamenu, kaip tuos tris kilometrus nubėgau“, – šypsenos neslepia moteris.
Bėgti reikėjo pamažu, kad judėtų visas kūnas. Dar nenubėgus prie jūros prakaitas žliaugte žliaugė. Panirusi į jūrą kartą, apsisukusi sugrįžo dar kartą – taip gerai jautėsi.
Keistai pasijuto ėmusi traukti savo „pypkę“, kuri buvo nuolatinė ligonės palydovė. Jautė palengvėjusį kvėpavimą.
„Gydytojo klausiu, kodėl nebegaliu įtraukti tos pypkės? Jis išsitraukė polietileninį maišelį, įdėjo mano pypkę ir perrišo. Liepė vežtis namo. Pasakė, kad jei kiekvieną dieną nesimaudysiu po šaltu dušu, šita pypkė – mano ateitis. Ėmiau keisti savo gyvenimo būdą, susipažinti su savimi. Supratau, kodėl tokios sveikatos problemos kilo“, – pasakojo moteris.
Pažintis su savimi
Pažintis su savimi tęsiasi. Daug metų kasdien apsipila šaltu vandeniu – jaučiasi puikiai. Po šaltųjų maudynių – stiklinė šilto vandens. Rytinė mankšta taip pat yra būtinybė. Du kartus per metus valo organizmą.
„Kai diena lygi nakčiai – rugsėjį ir kovą – pats laikas valyti organizmą. Kaip tai daroma, kiekvienas pasirenka. Po valymo – skraidau. Ir į prekybos centrus tada nueiti labai sunku, labai jau ten nekvepia“, – dalijosi patirtimi moteris.
V. Benetienės kelias į vandens pažinimą prasidėjo po chemijos studijų, kai gavo paskyrimą į Šiaulius, į buvusią „Nuklono“ gamyklą, dirbti su dejonizuotu vandeniu.
Prieš septynerius metus susidomėjo vandens struktūros pokyčiais išskirtinėmis dienomis: sausio 19, vasario 18 ir birželio 24 naktimis. Vidurnaktį į vandenį panirti susiruošia su Šiaulių bendraminčiais sveikuoliais.
„Bronchai – ligų pakenkti yra tokie, kokie yra. Naujų niekas neduos. Sveikata rūpinuosi pati, nes niekas kitas to už mane nepadarys. Daug metų domiuosi įvairiais sveikatos profilaktikos būdais. Tačiau judėjimas, mityba ir vanduo – pagrindiniai dalykai“, – pabrėžė moteris.
Proto ir dvasios apvalymas
„Žmogaus gyvenime vandens vaidmuo ypatingas. Kodėl tik pastaraisiais metais kalbama, kad jo reikia daug gerti? – svarsto chemikė. – Anksčiau nebuvo tokia užteršta aplinka, maistas, nesupo tokie dideli informaciniai, elektromagnetiniai laukai. Visa tai užteršia mūsų biolauką. Kad jį galėtume bent kažkiek pravalyti – reikia vandens“.
Kalbėdama apie vandens naudą, užsimena ir apie tai, kad žmogus maistu užrūgština organizmą ir vandens reikiamas kiekis nepasisavinamas.
Gimdamas žmogus, pasak moters, sudarytas beveik 90 procentų iš vandens, senas žmogus jau yra išsausėjęs, organizme sulėtėję visi procesai. Kai ląstelė pavargsta, suserga, ji gamina tokias pat pavargusias ir sergančias ląsteles.
„Ar mes pasninkaujame? Ar pasninkas trunka 40 dienų? Kas buvo pasninkas? Tai ne tik maistas, tai susikaupimas, malda, dvasinis apsivalymas“, – sakė ponia Violeta. Jos nuomone, pasirinkus iškrovos dienas, badavimą, reikia žinoti, kaip tai daryti, nes galime pakenkti labiau, negu padėti. Galbūt būtina ir mediko priežiūra, nes ne visiems tinka tie patys būdai.
Vandenį reikia valgyti
Vandenį gerti reikia atidžiai, netinka užsiversti puodelį vandens ir jį išgerti. „Vandenį reikia valgyti. Su pasimėgavimu“, – sako pašnekovė ir dalijasi patarimais. Geriant kūno temperatūros vandenį lėtai, mažais gurkšneliais, jis lengviau pasisavinamas.
"Vandens reikia nuolat turėti šalia. Jei lūpos sausėja – signalas, kad trūksta vandens. Tai reiškia, kad organizmas džiūsta. Prieš valgį nereikėtų gerti vandens, nes taip prasiskies skrandžio sultys ir maistas sunkiai virškinsis. Pavalgius taip pat nereikia gerti vandens, netrukdyti virškinimo procesams. Geriausiai tinka gerti tarp valgio“.
Šilto vandens stiklinę ponia Violeta išgeria kiekvieną rytą vos nubudusi. Taip padeda organizmui apvalyti po nakties sukauptus nešvarumus.
Kokį vandenį gerti geriausia?
Šaldyto vandens struktūra, pasak chemikės, būna pasikeitusi, įgyja kitokią energetinę vertę, pasikeičia paviršiaus aktyvumo koeficientas, PH, tokį vandenį ląstelė pasisavina labai greitai.
Gazuotas vanduo užrūgština organizmą, vartoti rekomenduoja negazuotą mineralinį vandenį. Vartoti mineralinį vandenį reikėtų ne ilgiau negu mėnesį. Vėliau daryti pertrauką ir po jos gerti jau kitokį mineralinį vandenį.
„Tokį vandenį gerti – gerai, tačiau nereikia organizmą apkrauti mineralais. Paprastu vandeniu nei apkrausi, nei pakenksi“, – sakė moteris.
Vaikus prie vandens rekomenduoja pratinti nuo kūdikystės, kuo anksčiau jie įpras gerti vandenį, tuo natūralesnis procesas jiems tai atrodys. Sportuojantiems žmonėms pataria vartoti daug vandens. Šiltuoju metų laiku vandens vartoti reikėtų nuolat, nes per odą išgarinama itin daug vandens.
„Įsivaizduokite, kiek daug organizmui reikia sunaudoti energijos, kad ląstelėms iš sriubos, kavos, vaisių ir kitų suvartojamų produktų, kuriuose yra skysčių, ištrauktų vandens. Tai didžiulis darbas, o kaip mes organizmui atsimokame už jo triūsą?“ – klausė V. Benetienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SMŪGIS: Violeta Benetienė sveikatinimosi būdų ėmė ieškoti, kai gydytojai pasiūlė neįgalumą.
REZULTATAS: Šiaulietė Violeta Benetienė kelio į sveikatą ieškojo pati. Domėjosi, bandė. Atrasti sveikatinimosi būdai padeda išlaikyti gerą savijautą, energiją, puikią nuotaiką.
Asmeninio albumo nuotr.
ŠALTINIAI: „Mėgstu kalnus ir vandenį. Iš jų pasisemiu energijos ir jėgų“, – sako šiaulietė Violeta Benetienė.