Pacientų mažiau, bet ligų daugiau

Pacientų mažiau, bet ligų daugiau

Jau daugiau kaip keturis dešimtmečius Kelmės rajono Pakražančio seniūnijos gyventojų sveikata besirūpinanti felčerė Aldona Bernadišienė į darbą kasdien eina kaip į šventę. Medikė dirba Pakražančio medicinos punkte. Jos pacientai – 823 žmonės, gyvenantys 28 kaimuose.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Išgelbėtas užspringęs vaikas

Vieną pavakarę Aldona Bernadišienė, baigusi darbą, jau ilsėjosi namuose. Į jos sodybą atbėgo vyras su vaiku ant rankų. Vaikas buvo be gyvybės ženklų. Mėlo. „Valgė bananą,“ – paaiškino tėvas.

Felčerė tėvui liepė kuo greičiau lėkti į Kelmę. Pati bandė berniuką gaivinti. Suprato, jog vaikas užspringęs.

Paprūdžiuose automobilį dar stabdė policija. „Nestokit“, – griežtai įsakė felčerė. Tėvas spaudė akceleratorių. Policija vijosi iki ligoninės.

Mirštančio vaiko jau laukė medikai. Išsiurbė įstrigusį banano gabaliuką. Mažylis atsigavo.

Policija, supratusi, kad vyras skubėjo gelbėdamas vaiko gyvybę, vairuotojo nebaudė.

Tokių atvejų per 40 Aldonos Bernadišienės darbo metų buvo ne vienas. Vienam reikėjo dirbtinio kvėpavimo ir širdies masažo, kitam gelbėti nupjautus pirštus, trečiam – gyvybę palaikančios injekcijos.

Nuo nėščiųjų iki chemikalų

Dabar, kai kaimo felčeres pervadino slaugytojomis, jų darbo krūvis gerokai sumažėjo. Daugelis funkcijų perduota gydytojams. Anksčiau felčerė kaime atstodavo ir gydytoją, nes turėjo teisę diagnozuoti ligas ir rašyti receptus, ir slaugytoją, kuri leisdavo vaistus, rūpinosi teisingu žmonių gyvenimo būdu, ir visuomenės sveikatos specialistę, nes reikėjo dirbti edukacinį darbą, lankytis mokykloje, tikrinti, kaip kolūkyje laikomi chemikalai, kokia tvarka fermose.

Ir gyventojų anuomet Pakražančio seniūnijoje buvo gerokai daugiau – 1120. Vienu metu būdavo po 25 – 28 nėščias moteris, kurioms reikėdavo skirti ypatingą dėmesį. Augdavo po kelias dešimtis kūdikių, dar tiek pat mažamečių vaikų, kuriuos reikėdavo lankyti.

A. Bernadišienė pasakoja, kad dabar gyventojų aptarnaujamuose kaimuose sumažėjo trimis šimtais – jų yra tik 823. Vaikų taip pat gerokai mažiau. 3 kūdikiai – iki metų, 25 – iki šešių metų amžiaus, 85 – iki aštuoniolikos metų. Dabar ji gali tik slaugyti, nes gydytis pacientą turi nukreipti pas gydytoją.

Traukė baltas chalatas

Parašyti apie Pakražančio medikę paprašė patys Pakražančio gyventojai. Jie neįsivaizduoja savo gyvenimo be jos.

Ji – laukiama senolių namuose. Automobiliu nurūksta į Kelmę. Parveža vaistų. Ji – slaugos mokytoja šeimose, kurios turi sunkius arba neįgalius ligonius.

Jos žmonės šaukiasi, kai reikia suleisti vaistus. Jos akyse užaugo trečia karta. Felčerė žino kiekvieno paciento vardą ir pavardę, amžių ir charakterį.

„Myliu žmones. Patinka su jais bendrauti. Atsakinga kasdienybė – man pati mieliausia,“ – savo darbo sėkmę ir žmonių meilę jai aiškina A. Bernadišienė.

Jai nuo pat mažens patiko baltą chalatą vilkinčios medikės. Vaikystėje „gydydavo“ kitų vaikų dantukus. Nors visus tuos dešimtmečius dirbo už labai mažą atlyginimą, niekuomet nekilo abejonių dėl savo pasirinkimo. „Ne atlyginimas esmė,“ – sako vyresniosios kartos idealistė.

Pėsčia – po devynis kilometrus

Modernus, šiuolaikiškai suremontuotas Pakražančio medicinos punktas. Čia kasdien ateina po 5 – 8 pacientus.

„Yra žmonių, kurie ateina tik pasišnekėti. Jiems atstoju psichologę, – pasakoja A. Bernadišienė. – Žmonės patiria daug streso dėl nesaugumo, nedarbo, artimųjų alkoholizmo, finansinių bėdų. Privalau juos nuraminti. Patarti. Yra turtingų žmonių. Bet daugelio socialinė padėtis kaskart prastėja.“

Iki vidurdienio padirbėjusi medicinos punkte slaugytoja vyksta į kaimus lankyti kūdikių, senukų, sergančių žmonių, kuriems reikia pagalbos namuose.

Iki tolimiausių kaimų – aštuoni, devyni kilometrai. Transportas – dviratis arba kojos.

„Mėgstu vaikščioti, einu, einu ir nueinu. Ypač jei geras oras, – pasakoja kaimo medikė. – Vasarą pavažiuoju ir dviračiu, žiemą nučiuožiu slidėmis. Jei esu pavargusi, pavažiuoju ir savo automobiliu. Kartais iki ligonių paveža seniūnas. Kai į kaimus vyksta socialinės darbuotojos, taip pat pasiūlo prisijungti. Tarp gerų žmonių neprapulsi.“

A. Bernadišienė sako, jog daug kas palyginti su darbo pradžia, aptarnaujamoje teritorijoje pasikeitė į gera. Prisimena, kaip prieš keturiasdešimt metų atvyko į Pakražantį perimti darbo iš ankstesnės felčerės. „Metai buvo lietingi. Ėjome laukais. Nei kelio. Nei takelio. Kai kur, kad neprisemtum batų, pamestos lentos. Grįžau šlapiomis kojomis. Tada pagalvojau, jog dirbsiu čia tik mėnesį. Bet apsipratau. Porą dešimtmečių pavažinėjusi iš Kelmės, Pakražantyje ir apsigyvenau.“

Anksčiau sirgdavo mažiau

Kaimo medikė sako, jog prieš keturiasdešimt, trisdešimt metų žmonės mažiau sirgdavę. Nebent pasigaudavo plaučių uždegimą arba kentėdavo dėl gastrito.

Dabar kasmet bent po kelis suserga vėžiu. Daugelį kankina kraujotakos ligos. Padaugėjo traumų. Iki amžiaus galo nelaiko žmonių sąnariai. Dažną kamuoja nervų ligos.

Pagrindinė tų ligų priežastis, pasak A.Bernadišienės, – žmonių socialinė padėtis ir gyvenimo būdas.

„Šiandieniniai tempai išvargina žmones. Pikta, irzli visuomenė negali būti sveika. Be to, daug įtakos turi maistas ir nesaikingas kai kurių produktų vartojimas. Mes vaikystėje nevalgėme tiek daug cukraus. Jo trūko. Tėvai paslėpdavo, kad nesuvalgytume iš karto. Dabar vaikai valgo per daug saldumynų“, – sako medikė.

Jos nuomone, visuomenės sveikesnės nepadarė ir medicinos reforma. Nenormalu, kai sergančiam žmogui kelias dienas, o kartais ir kelias savaites reikia laukti, kad patektų pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą, paskui laukti specialisto konsultacijos. O brangesnių tyrimų kai kurie ligoniai nė nesulaukia. „Reikia pozityvesnių permainų,“ – sako A. Bernadišienė.

Medikę džiugina tik tai, kad ir kaimo gyventojai sąmonėja. Užuot griebęsi tabletės, jie ieško kitų alternatyvų stiprinti sveikatą. Jau ir kaime gali pamatyti bėgiojantį, besimankštinantį, su lazdomis vaikštantį žmogų. Daugelis grįžta ir prie gydymosi žolelėmis. Laikosi sveikesnės mitybos.

Autorės nuotr.

PATIRTIS: Patirties įgijusi Kelmės ligoninės Vaikų ligų skyriuje, Aldona Bernadišienė buvo paskirta dirbti į Pakražančio felčerių – akušerių punktą. Visus tuos dešimtmečius patirtį kaupė pati. (klfo patirtis)