Mie­lie­ji Šiau­lių kraš­to žmo­nės,

Mie­lie­ji Šiau­lių kraš­to žmo­nės,

kas­met mi­nint Bal­ti­jos ke­lio su­kak­tį iš­ky­la ryš­kūs pri­si­mi­ni­mai apie tuo­met iš­gy­ven­tą nuo­šir­dų ti­kė­ji­mą Lais­ve ir Nep­rik­lau­so­my­be, pa­si­di­džia­vi­mą sa­vo Tė­vy­ne ir ją my­lin­čiais žmo­nė­mis. Bal­ti­jos ke­lias ta­po uni­ka­liu is­to­ri­niu vie­ny­bės sim­bo­liu. Mes su­ge­bė­jo­me pa­ro­dy­ti pa­sau­liui tai­kią po­li­ti­nę ga­lią ir mo­ra­li­nę stip­ry­bę.

Šian­dien taip pat rei­kia su­si­tel­ki­mo, pa­siau­ko­ji­mo, nu­ga­lint iš­šū­kius ir sun­ku­mus, rei­kia iš­min­ties ir įžval­gu­mo, kad vi­sa­da iš­lik­tu­me tvir­ti, puo­se­lė­jant šei­mą, kal­bą, tra­di­ci­jas ir pa­pro­čius. Rei­kia są­ži­nin­go, pa­siau­ko­jan­čio dar­bo, kad ga­lė­tu­me įgy­ven­din­ti po­ky­čius, ku­rie už­tik­rin­tų orų vi­sų žmo­nių gy­ve­ni­mą, kad mū­sų vals­ty­bė bū­tų sau­gi ir stip­ri, kad į ją no­rė­tų su­grįž­ti iš­vy­ku­sie­ji.

Ir kaip ra­šė poe­tas Ber­nar­das Braz­džio­nis: „Šau­kiu lie­tu­vį bur­tis prie lie­tu­vio ir gy­vą šir­dį prie gy­vos šir­dies, kad tam­sia­me vi­dur­nak­ty ne­žu­vę pa­kil­tų ryt­me­čiui gy­ven­ti ir žy­dėt...“

Pa­gar­biai

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rė Ri­ma Baš­kie­nė