
Naujausios
Vyšnios atkeliavo iš Lietuvos ir Latvijos
Vyšnių sode iš viso augs beveik pusantro tūkstančio vyšnaičių ir kitų medelių. Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Giedrė Rakštienė sako, kad dalis vyšnaičių buvo likę prigijusių, kai kurios jų jau gerokai sumedėjusios beveik rankos storio. Pradėta jas sodinti 2011 metais.
Šį rudenį įdirbus žemę pasodinta dar 1000 vyšnių: žagarvyšnių, pūkuotųjų vyšnių, šliaužiančių vyšnių, sakurų, kurių skirtingos rūšys auga nuo 1 iki 15 metrų aukščio. Kai kurios ankstesnių veislių sakuros, jei bus palankus oras, turėtų pražysti jau vasario–kovo mėnesiais.
Be vyšnių, trešnių ir joms giminingų sodinukų pasodinta dar apie šimtą kitų medelių.
„Tiek rūšių vyšnių turbūt joks botanikos sodas Lietuvoje neturi. Jos keliavo ne tik iš mūsų rajono, bet ir Panevėžio, Kauno, Marijampolės bei kitų Lietuvos sodų bei iš kaimyninės Latvijos“, – džiaugiasi regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė.
Suabejojo dėl dirvožemio tinkamumo
Tačiau kai kurie žagariečiai suabejojo, ar pasodinti medeliai prigis, nes žemė toje vietoje prasta, išarus buvusią pievą į paviršių iškilo gausybė akmenų, plytgalių, virvių. Galbūt dėl prastos dirvožemio būklės neprigijo ir dalis anksčiau sodintų vyšnaičių. Regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sako, kad buvo konsultuotasi su sodininkais, vadovautasi jų patarimais.
„Rangovai ilgai ruošėsi. Jie žemę ne tik išarė, bet ir patręšė. Trąšų ten supilta tona. Be to, jau ankstesniais metais buvome padarę eksperimentą. Darbininkai iškasė metro pločio ir gylio duobes daliai vyšnaičių, ten pripylėme gero dirvožemio, o kitą dalį pasodinome tokioje žemėje, kokia ji yra. Ir pamatėme, kad bandymas nepasiteisino – dalis vyšnių neprigijo ir vienur, ir kitur. Dabar, žinoma, reikės sodinukus toliau prižiūrėti, genėti. Sodininkai sakė, kad svarbiausia neleisti dirvožemiui išdžiūti. Tikimės įsigyti laistymui specialią įrangrą. Galbūt reikės prašyti ir žagariečių pagalbos laistant“, – „Sidabrei“ sakė Giedrė Rakštienė.