
Naujausios
Mokiniai ir mokytojai stebėjo, kaip kepamas Kūčių stalo simbolis - kalėdaitis. Galėjo ir patys iškepti kalėdaitį specialioje kepimo formoje. Vienuolė vaizdžiai pasakojo ir demonstravo senovinius kalėdaičių kepimo įrankius, visi galėjo juos liesti ir išbandyti. Vienuolė Regina parodė, kaip kepami kalėdaičiai: įkaitinama speciali elektrinė keptuvė su raštais, užpilamas samtelis tešlos, stipriai paspaudžiama ir užveržiama rankena. Sušnypščia garas. Po kelių akimirkų atidaroma keptuvė, paimamas ką tik iškeptas kalėdaitis ir parodomas visiems. Visi edukacijos dalyviai džiaugėsi galimybe išsikepti po kalėdaitį, kurį vėliau supakavo į savo pačių pagamintus šventinius vokus.
Vienuolė paaiškino, kad tik kunigui pašventinus ši duona tampa tikru kalėdaičiu. Iškeptas paplotėlis dedamas ant lygaus paviršiaus ir peiliuku kruopščiai apdailinami kraštai. Kalėdaičiai kiekvienoje parapijoje būna iškepti jau Advento pradžioje. Pirmąjį Advento sekmadienį, per Mišias, jie pašventinami.
Kalėdaitis su religinio turinio atvaizdu per Kūčias būna beveik ant kiekvieno lietuvio stalo. Jį vadiname įvairiai: „plotkelė", „Dievo pyragas", „Dievo duona". Prieš priimant krikščionybę lietuvių šeimos per Kūčias dalindavosi kasdienės duonos riekę arba obuolį. Pagal krikščioniškas lietuvių tradicijas kalėdaičio laužymas ir valgymas simbolizuoja šeimos bendrystę ir vienybę. Kalėdaitis - svarbiausias Kūčių stalo ir susitaikymo simbolis.
Edukacijos metu vienuolė diskutavo su vaikais, kaip reikia ruoštis artėjančioms Kalėdoms. Kaip laukiame svečių? Puošiamės, ruošiame vaišių stalą... Advento metu laukiame didžiausio svečio - Kristaus.
„Kalėdos - meilės šventė. Pastebėkime šalia savęs esančius mažesnius – nuskriaustus, skurstančius, nelaimingus, nes juos dažnai pamirštame. Vilties ir pakantumo esantiems šalia mūsų, maldos vienybėje", - linkėjo vienuolė sesuo Regina Teresiūtė, o už prasmingą ir įdomų renginį jai dėkojo iš skirtingų miesto ir rajono mokyklų susirinkę mokiniai bei tikybos mokytojai.