Naujiems metams – savi kalendoriai

– Ru­de­nį grį­žau ap­lan­ky­ti tė­vų. Ma­ma kaip tik grį­žo iš mies­to su nau­ju atei­nan­čių me­tų sie­ni­niu ka­len­do­riu­mi. Su sa­vo drau­ge Ie­va, stu­di­juo­jan­čia kom­piu­te­ri­nį di­zai­ną, pa­var­tėm, pa­žiū­rė­jom ir abu at­si­du­som: taip at­si­bo­dę tie ka­len­do­riai su gė­ly­tėm, ka­čiu­kais, šu­niu­kais... Ta­da ir gi­mė idė­ja pa­ban­dy­ti iš­leis­ti to­kį ka­len­do­rių su Jo­niš­kio vaiz­dais, – apie spon­ta­niš­kai ki­lu­sią idė­ją „Si­dab­rei“ pa­sa­ko­ja B. Ker­šys.

Be­nas jau pus­me­tį tu­ri įsi­gi­jęs dro­ną, su ku­riuo lais­va­lai­kiu sku­ba į Tel­šių, ku­riuo­se da­bar gy­ve­na ir dir­ba, apy­lin­kes, ve­ža­si į Klai­pė­dą, Ie­vos gim­tą­jį mies­tą. Ir, ži­no­ma, su dro­nu grįž­ta į Jo­niš­kį. Pa­sak Be­no, vaiz­dai iš vir­šaus, paukš­čio skry­džio, vi­sai ki­to­kie, daug įdo­mes­ni, ža­vin­ges­ni ir kas­kart iš tos pa­čios vie­tos pa­ki­lęs ga­li pa­ma­ty­ti ką nors nau­jo. Fo­tog­ra­fa­vi­mas, fil­ma­vi­mas ta­po nau­juo­ju Be­no lais­va­lai­kio po­mė­giu.

– Apie ka­len­do­rius ne­gal­vo­jau. Dro­ną įsi­gi­jau ne vien tik sa­vo ma­lo­nu­mui. Tai ga­li bū­ti ir pa­pil­do­ma veik­la. Nuot­rau­kų iš vir­šaus, fil­muo­tos me­džia­gos rei­kia že­mėt­var­ki­nin­kams, ma­ti­nin­kams, ne­kil­no­ja­mo tur­to bro­ke­riams, rek­la­mos va­dy­bi­nin­kams. Ka­len­do­rius pa­dik­ta­vo at­si­tik­ti­nė ap­lin­ky­bė, – „Si­dab­rei“ pa­sa­ko­ja nau­jų vers­lo idė­jų su mer­gi­na nuo­lat ieš­kan­tis praei­ty­je ži­no­mas grai­kų-ro­mė­nų im­ty­ni­nin­kas.

Ne­ke­ti­nan­tys ri­zi­kuo­ti ir su idė­ja pra­šau­ti, Be­nas su Ie­va, pa­si­nau­do­da­mi so­cia­li­niu tink­la­la­piu, ap­si­klau­si­nė­jo, ar ką nors do­min­tų pa­ka­bi­na­mi ant sie­nos ir ant sta­lo pa­sta­to­mi ka­len­do­riai su Jo­niš­kio vaiz­dais? Kai maž­daug 60 žmo­nių to­kį bū­si­mą pro­duk­tą re­zer­va­vo, Be­nas su Ie­va ėmė­si dar­bo.

Vė­lų ru­de­nį su dro­nu Jo­niš­kį ap­skrai­dęs Be­nas pa­da­rė apie 300 nuo­trau­kų. Vai­ki­nas ap­gai­les­tau­ja, kad idė­ja gi­mė taip vė­lai, to­dėl ka­len­do­rių puo­šia tik ru­de­ni­nio mies­to vaiz­dai. Bet, ne­žiū­rint to pa­va­sa­ri­nio, va­sa­ros ir žie­mos vaiz­dų trū­ku­mo. Iš to­kios gau­sy­bės vaiz­dų su drau­ge Ie­va ka­len­do­riui at­rin­ko 13 nuo­trau­kų.

– Iš pra­džių gal­vom iš­leis­ti ma­žes­nį kie­kį – dėl sa­vęs, drau­gų ir gi­mi­nių. Su­si­do­mė­ju­sių skai­čius nuo­lat au­go, tad te­ko spaus­tu­vė­je už­sa­ky­ti pa­pil­do­mą lei­di­mą. Iš vi­so uni­ka­lių ka­len­do­rių su Jo­niš­kio vaiz­dais iš­lei­do­me apie 300 vie­ne­tų. Me­tai dar ne­si­bai­gė, o jų li­ko gal tik koks 20. Ma­nau, ki­tiems me­tams ruo­ši­mės iš anks­to. Kas ži­no, gal su­si­gun­dy­si­me ka­len­do­rių iš­leis­ti ne tik Jo­niš­kiui, bet ir Klai­pė­dai, Tel­šiams? – apie pa­čiam sau ne­ti­kė­tą, bet mie­lą veik­lą „Si­dab­rei“ kal­bė­jo Be­nas Ker­šys.