Nuo žolelių iki medžių žievės ir sakų

Nuo žolelių iki medžių žievės ir sakų

Nuo žo­le­lių iki me­džių žie­vės ir sa­kų

Kriu­kų mies­te­lio (Jo­niš­kio r.) gy­ven­to­ja Ire­na Vit­ke­vi­čie­nė jo­na­žo­lę va­di­na ste­buk­lin­ga žo­le nuo dau­ge­lio li­gų, ta­čiau per­spė­ja, kad tu­rin­tiems aukš­tą krau­jos­pū­dį ją var­to­ti reik­tų at­sar­giai. O pe­da­go­gė Da­nu­tė Ru­pu­le­vi­čie­nė siū­lo at­kreip­ti dė­me­sį ir į me­džius: eg­lių sa­kai gy­do vo­tis, o pu­šų spyg­liai tin­ka in­ha­lia­ci­joms, mal­ši­na an­gi­ną, gluos­nio žie­vė ge­ri­na su­tri­ku­sią krau­jo­ta­ką ko­jų ve­no­se.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Apie gluos­nius ir vyš­nias

Apie gy­do­mą­sias gam­tos me­džia­gas kal­bė­ta Kriu­kų bib­lio­te­ko­je. Kriu­kų pa­grin­di­nės mo­kyk­los bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ja Da­nu­tė Ru­pu­le­vi­čie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad me­džių žie­vę, pum­pu­rus, spyg­lius ar net sa­kus ga­li­ma nau­do­ti svei­ka­tai stip­rin­ti ir ne­ga­la­vi­mams mal­šin­ti.

Pa­sak pe­da­go­gės, jei „grau­žia rė­muo“, pa­dės vyš­nių ša­ke­lių ar­ba­ta. Vyš­nios ma­ži­na rūgš­tį. O pa­pras­to­jo gluos­nio žie­vės vo­ne­lės nu­mal­šins iš­si­plė­tu­sių ve­nų skaus­mą. Nuė­mus žie­vę tu­ri­me gluos­nio vy­te­les, ku­rias pa­vi­ri­nus lie­ka pui­kus nuo­vi­ras, ku­ris tin­ka komp­re­sams dė­ti ant skau­da­mos vie­tos.

Gluos­nių pum­pu­rų nuo­vi­ras tin­ka ma­žų vai­kų iš­šu­ti­mams api­plau­ti, o štai tik­rų­jų blin­džių pum­pu­rų ar­ba­ta pa­ge­ri­na šir­dies veik­lą. Bet blin­džių ne­ga­li­ma vi­rin­ti ir už­pi­las var­to­ja­mas ne vė­liau kaip praė­jus pu­sei va­lan­dos nuo už­py­li­mo.

Pri­si­rin­kus pu­šų spyg­lių iš jų atau­gų ir su­smul­ki­nus ran­ko­mis (bū­ti­na ap­si­mau­ti pirš­ti­nes – aut. pa­st.) bei iš­džio­vi­nus tin­ka da­ry­ti in­ha­lia­ci­jas, la­bai pa­de­da su­si­rgus an­gi­na.

Sa­kai

Anks­ti pa­va­sa­rį iki ba­lan­džio mė­ne­sio D. Ru­pu­le­vi­čie­nė pa­ta­ria rink­ti eg­lių sa­kus. Jie iš­gau­na­mi rėž­tu­ku pa­lie­kant įstri­žas įrė­žas ka­mie­ne, kur sa­kai su­si­kau­pia. Sa­ko, ge­rai gy­do vo­tis, o su­mai­šius su svo­gū­nų sul­ti­mis ga­li­ma pa­si­ga­min­ti te­pa­lą ko­joms, kai at­si­ran­da nuo­spau­dos. To­kį te­pa­lą duo­da­vo ka­rei­viams, ku­rių kie­ti ba­tai trin­da­vo ir ža­lo­da­vo pė­das.

Sly­vų sa­kus rei­kia tie­siog rink­ti ir kram­ty­ti. Tvir­ti­na dan­te­nas. Tik ne­su­pai­nio­ki­te, anot D. Ru­pu­le­vi­čie­nės, su ki­tais vais­me­džiais, nes, pa­vyz­džiui, vyš­nių sa­kai ne­tgi ga­li pa­spar­tin­ti ka­rie­są.

Kiek­vie­nam – in­di­vi­dua­lus kie­kis žo­le­lių

Žo­li­nin­kų pa­ta­ri­mais be­si­va­do­vau­jan­ti kriu­kie­tė Ire­na Vit­ke­vi­čie­nė sa­ko, kad kiek­vie­nam žmo­gui rei­ka­lin­gas in­di­vi­dua­lus ge­ria­mos ar­ba­tos kie­kis ir jos kon­cent­ra­tas. Vie­nam tin­ka tuo pa­čiu kie­kiu van­dens už­pil­ti 1-2 šaukš­te­lius ar­bat­žo­lių, ki­tam ne­pa­kenks įdė­ti ir du val­go­muo­sius šaukš­tus.

Štai, apy­nių spur­gų ar­ba­tą reik­tų ger­ti dau­ge­liui šiuo­lai­ki­nį gy­ve­ni­mo tem­pą ir rū­pes­čius iš­gy­ve­nan­čių žmo­nių, nes ji ra­mi­na, su­tei­kia ra­mų mie­gą. Ta­čiau pa­gal re­ko­men­da­ci­jas iš­gė­ru­si stik­li­nę apy­nių ar­ba­tos, į ku­rią dė­jo du šaukš­te­lius spur­gų, ne­tru­kus pa­si­ju­to pra­stai.

„Kaip dė­jo per pa­šir­džius, – me­na mo­te­ris. Ta­da tuos pa­čius du šaukš­te­lius apy­nių ji pa­ban­dė dė­ti pu­sei lit­ro van­dens ir sa­vi­jau­ta bu­vo ge­ra, o ir ra­mi­na­ma­sis po­vei­kis pa­kan­ka­mas. – Mie­gas la­bai ra­mus, ge­ras, o po­vei­kis vi­sai ki­toks nei mig­do­mų­jų tab­le­čių. Vais­tų iš­gė­ręs žmo­gus už­mie­ga ki­etai, bet at­si­bu­dus at­ro­do, kad dar poil­sio trūks­ta, kaž­kas ne taip. Tuo tar­pu nuė­jus mie­go­ti iš­gė­rus ar­ba­tos, at­si­ke­li leng­vas kaip plunks­na“.

Pa­vyz­džiai iš gy­ve­ni­mo

I. Vit­ke­vi­čie­nė tu­ri pa­vyz­džių, kad esant šlapi­mo ta­kų, pūs­lės, inks­tų už­de­gi­mams veiks­min­gos krau­ja­žo­lės.

„Ma­no gi­mi­nė­je vie­na mo­te­ris ėmė skųs­tis šla­pim­ta­kių už­de­gi­mu. Ji sa­kė, kad jo­kie vais­tai ne­pa­de­da. Pa­siū­liau pa­sė­dė­ti krau­ja­žo­lių vo­ne­lė­se. Ke­lis kar­tus iš­ban­džiu­si ji sa­kė, kad akys nu­švi­to, kaip pa­ge­rė­jo sa­vi­jau­ta“, – pa­sa­ko­jo žo­le­les au­gi­nan­ti kriu­kie­tė.

I. Vit­ke­vi­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad aukš­tą krau­jos­pū­dį ma­ži­na di­džio­sios dil­gė­lės ir šer­mukš­niai. Pa­ti var­to­jo vais­tus, bet kar­tą il­ges­niam lai­kui iš­vy­ku­si į sve­čius su sa­vi­mi ne­pa­siė­mė tab­le­čių. Ta­da nu­spren­dė pa­si­nau­do­ti žo­li­nin­kų pa­ta­ri­mais. Šer­mukš­nių uo­gas ji pa­kai­ti­no, o dil­gė­les už­pli­kė ir gė­rė abie­jų ar­ba­tą. Spau­di­mą vis pa­si­ma­tuo­da­vo ir net pa­ti nu­ste­bo, kad jis lai­kė­si nor­ma­lus.

Ji taip pat sa­ko, kad šer­mukš­nis ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą, pri­stab­do ate­rosk­le­ro­zę, ša­li­na iš or­ga­niz­mo tok­si­nes me­džia­gas, di­džio­ji dil­gė­lė pa­de­da esant ma­žak­rau­jys­tei, ke­pe­nų, tul­žies pūs­lės li­goms, va­lo kvė­pa­vi­mo or­ga­nus, o komp­re­sai tin­ka nuo nu­de­gi­mų, reu­ma­to, po­dag­ros.

Ber­žo la­pai pa­si­žy­mi prie­šuž­de­gi­mi­nė­mis sa­vy­bė­mis, va­lo or­ga­niz­mą ir krau­ją, ska­ti­na šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą, dir­vi­nis asiūk­lis nau­do­ja­mas esant šla­pi­mo pūs­lės ir inks­tų li­goms, ak­men­li­gei, ner­vų šak­ne­lių už­de­gi­mui, he­mo­ro­jui, skran­džio, gim­dos li­goms. Jo­na­žo­lės gy­do opa­li­gę, slo­pi­na už­de­gi­mus, stab­do krau­ja­vi­mą, ma­ži­na rūgš­tin­gu­mą, ra­mi­na, mal­ši­na gal­vos skaus­mus, ta­čiau – di­di­na krau­jo spau­di­mą.

Pa­sak I. Vit­ke­vi­čie­nės, žo­le­les ge­riau­sia rink­ti įdie­no­jus, kai nu­džiūs­ta ra­sa ir iki ko­kios šeš­tos va­lan­dos pa­va­ka­rės, ka­da žo­le­lės vėl ima trauk­ti drėg­mę. Lie­tin­go­mis die­no­mis šį dar­bą ge­riau pa­mirš­ti. Su­rink­tas žo­le­les rei­kia per­rū­šiuo­ti, iši­mant tas, ku­rių la­pe­liai iš­grauž­ti, dė­mė­ti. Ga­li­ma džio­vin­ti džio­vyk­lė­se, bet tai pui­kiai pa­vyks­ta ir na­tū­ra­liu bū­du 30–35 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je. Ta­čiau rei­kia iš­džio­vin­ti per 2–3 die­nas, jo­kiu bū­du ne­lai­ky­ti sa­vai­tę.

Au­to­rės nuo­tr.

PA­TAR­IMAI: Ire­na Vit­ke­vi­čie­nė tu­ri rea­lių pa­vyz­džių, kad esant šla­pi­mo ta­kų, pūs­lės, inks­tų už­de­gi­mams veiks­min­gos krau­ja­žo­lės.

SA­KAI: Pa­sak Da­nu­tės Ru­pu­le­vi­čie­nės, eg­lių sa­kai gy­do vo­tis, o sly­vų sa­kus tin­ka kram­ty­ti – stip­ri­na dan­te­nas.