Visa tiesa apie dantis iš mokslų daktarės lūpų

„Sidabrės“ nuotr.
Vieš­nia iš Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to, me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rė Ža­na Sa­ka­laus­kie­nė po pa­skai­tos su­lau­kė in­di­vi­dua­lių jo­niš­kie­čių klau­si­mų ir mie­lai da­li­no at­sa­ky­mus. pa­si­ro­do iš­ties, kad dan­tų prie­žiū­ra nė­ra jau toks pa­pras­tas rei­ka­las
Bū­tent šiuos ir ki­tus ak­tua­lius klau­si­mus su jo­niš­kie­čiais ap­žvel­gė ir at­sa­kė Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Odon­to­lo­gi­jos fa­kul­te­to Dan­tų ir žan­di­kau­lių or­tio­pe­di­jos kli­ni­kos me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rė Ža­na Sa­ka­laus­kie­nė, pa­nei­gu­si kai ku­riuos vi­suo­me­nė­je sklan­dan­čius mi­tus.

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai, pre­ven­ciš­kai švies­da­mi ir auk­lė­da­mi ra­jo­no vi­suo­me­nę, šie­met itin daug dė­me­sio sky­rė bur­nos su­si­rgi­mams ir jos hi­gie­nai. Vai­kų lop­še­lių-dar­že­lių auk­lė­ti­niams, ra­jo­no mo­kyk­lų pra­di­nu­kams ves­ti mo­ky­mai, kaip tei­sin­gai pri­žiū­rė­ti sa­vo dan­tis, ko­kią funk­ci­ją jie at­lie­ka ir t. t.

O ar įma­no­ma svei­ką šyp­se­ną iš­sau­go­ti suau­gu­siems?

Kas mums nu­sa­ko, ko­kia yra mū­sų bur­nos ir jo­je esan­čių dan­tų būk­lė? Odon­to­lo­gai, bur­nos higienistai… Ar rei­kia ša­lin­ti „pro­ti­nius“ dan­tis? Ar imp­lan­tai – svei­kos bur­nos ženk­las? Ar fluo­ras pa­sto­je tik­rai ken­kia dan­tims?

Pa­sak lek­to­rės, skir­tin­gai nei vi­daus or­ga­nų, vi­sos dan­tų li­gos – pra­de­dant ėduo­ni­mi ir bai­giant pe­rio­don­to, dan­te­nų su­si­rgi­mais, yra kont­ro­liuo­ja­mos bet ku­rio­je li­gos sta­di­jo­je. Dau­ge­lio šių li­gų ir net bran­gaus gy­dy­mo odon­to­lo­go ka­bi­ne­te tik­rai ga­li­ma iš­veng­ti, jei lai­ku iš­moks­ta­ma tin­ka­mai ir tei­sin­gai pri­žiū­rė­ti sa­vo dan­tis.

Pa­sak Ž. Sa­ka­laus­kie­nės, tik tė­vai at­sa­ko už vai­kų dan­tų būk­lę iki tol, kol vai­kams su­kaks 10 me­tų. Kol vai­kas ne­mo­ka gra­žiai ra­šy­ti, tol jis neiš­moks­ta ir tei­sin­gai va­ly­ti sa­vo dan­tų. To­dėl, pa­sak moks­lų dak­ta­rės, bū­tent iki to­kio am­žiaus vai­kų dan­ti­mis rū­pin­tis ir juos va­ly­ti vai­kams pri­va­lo tė­vai, ku­rie vi­siš­kai at­sa­ko už sa­vo vai­kų dan­tų svei­ka­tą.

– Kai vai­kai pra­de­da lan­ky­ti dar­že­lį, mo­kyk­lą, kar­tą me­tuo­se įstai­gos rei­ka­lau­ja pri­sta­ty­ti pa­žy­mą apie svei­ka­tos, taip pat ir dan­tų, būk­lę. Tė­vai, tau­py­da­mi lai­ką, ieš­ko pa­žin­čių, kad tą pa­žy­mą „su­si­veik­ti“, taip fal­si­fi­kuo­da­mi duo­me­nis. Nie­ko čia neap­gau­si – tie­siog bū­ti­na rea­liai kar­tą me­tuo­se, net kai esi vi­siš­kai svei­kas, pa­si­tik­rin­ti sa­vo dan­tų būk­lę. Ta­da iš­veng­tu­me už­dels­tų su­si­rgi­mų, ku­riuos gy­dy­ti kai­nuo­ja tik­rai bran­giai, – sa­kė vieš­nia.

Me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rė ste­bi­si, kad lie­tu­viai, veng­da­mi pro­fi­lak­ti­nių prie­mo­nių vė­liau ra­miai mo­ka "bai­sius" pi­ni­gus už imp­lan­tus. „Imp­lan­tai – pa­sku­ti­nė sta­di­ja. Kas blo­gai pri­žiū­ri sa­vo bur­ną ir dan­tis, ne­pai­so tai­syk­lin­gos ir tei­sin­gos prie­žiū­ros, iš­ties, lau­kia tik imp­lan­tai. Bet, su­ki­šus tūks­tan­čius eu­rų į bur­ną, ne­rei­kia gal­vo­ti, kad da­bar jau esa­te ra­mūs. Prie­šin­gai – imp­lan­tams rei­kia dar di­des­nės prie­žiū­ros ir įgū­džių, dau­giau lai­ko nei dan­tims. Imp­lan­tai pa­tys sa­vai­me nie­ko neišsp­ren­džia. Prie­šin­gai, jei žmo­gus neiš­moks­ta tin­ka­mai, kaip ir sa­vo tu­rė­tų dan­tų, imp­lan­tų pri­žiū­rė­ti, lau­kia dar di­des­nės pro­ble­mos. Ir jos, be­je, da­bar ryš­kė­ja – odon­to­lo­gai vis daž­niau su­si­du­ria su imp­lan­tus ne­šio­jan­čiais pa­cien­tais, ku­riems iš pra­džių vys­to­si minkš­tų­jų au­di­nių už­de­gi­mas, ku­ris pe­rei­na į žan­di­kau­lio kau­lą. Ir ste­bi­mas vis di­des­nis pro­cen­tas to­kių su­si­rgi­mų, nors imp­lan­tai į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo ne taip ir se­niai, ta­čiau iš­mo­kus tin­ka­mai ir tai­syk­lin­gai imp­lan­tus pri­žiū­rė­ti , imp­lan­tai pa­pras­tai pro­ble­mų ne­ke­lia“, – pa­ste­bi moks­lų dak­ta­rė, da­li­nu­si pa­ta­ri­mus, kaip ga­li­ma il­giau iš­sau­go­ti sa­vo na­tū­ra­lius dan­tis.

Pa­ty­ru­si moks­lų dak­ta­rė ypa­tin­gai pa­ta­rė sau­go­ti krū­mi­nius dan­tis ir ap­gai­les­tau­ja, kad už jų iš­ro­vi­mą nie­kas ne­bau­džia. Mat, pa­ša­li­nus vie­ną, atei­ty dar rei­kės paau­ko­ti du dan­tis, tuš­čią vie­tą už­pil­dant dirb­ti­niu. Nie­ko ne­da­ry­ti yra ri­zi­ka, mat dan­tys ju­da link tuš­čios vie­tos, tad ran­da­si dan­tų ir au­di­nių li­gų.

Anot lek­to­rės, iši­ma­mus pa­pras­čiau­sius pro­te­zus vi­sai ne­bū­ti­na nak­čiai iš­siiim­ti ir merk­ti į stik­li­nę su van­de­niu. Tai grei­čiau psi­cho­lo­gi­nis įsi­ti­ki­ni­mas – leis­ti dan­te­noms pail­sė­ti. Nie­ko pa­na­šaus. Jei pro­te­zas spau­džia, tri­na, bū­ti­na įver­tin­ti, gal jis ne­be­tin­ka­mas, gal tu­ri de­fek­tų, gal rei­kia ga­min­ti nau­ją…

Į au­di­to­ri­jos klau­si­mą, ar bū­ti­na ša­lin­ti „pro­ti­nius“ dan­tis, kas pa­sta­ruo­ju me­tu yra tar­si nor­ma ar ma­dos rei­ka­las, at­si­žvel­giant į ko­men­ta­rus, kad šie dan­tys jo­kios funk­ci­jos neat­lie­ka. Pa­sak Ž. Sa­ka­laus­kie­nės, „pro­ti­nių“ dan­tų ša­lin­ti ne­rei­kia, o su­ge­du­sius rei­kia gy­dy­ti, o ne rau­ti. Ki­tas klau­si­mas, jei prie to dan­ties odon­to­lo­gas ne­ga­li priei­ti, to­kiu at­ve­ju nie­ko ki­to ne­lie­ka – tik ša­lin­ti.

Kal­bė­da­ma apie si­lan­tus, ku­rie de­da­mi į vai­kų dan­tų va­ge­les ap­sau­gai nuo ėduo­nies, gy­dy­to­ja siū­lė ne­pa­mirš­ti šios pro­fi­lak­ti­nės prie­mo­nės sau­gant ma­žų­jų dan­tis. Kai ku­rių pa­skai­tos be­si­klau­siu­sių­jų pa­ste­bė­ji­mu, kai ku­rie si­lan­tai vai­kams iš­kren­ta ir tei­ra­vo­si, ko­dėl taip at­si­tin­ka.

Pa­ty­ru­si me­di­kė pa­ti­ki­no: iš­kri­tu­siems si­lan­tams yra tik vie­nas paaiš­ki­ni­mas: ar­ba pra­stos me­džia­gos, ar­ba bu­vo pra­stai už­dė­ti.

Ly­giai taip pat me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rė kal­bė­jo ir apie plom­bas. „Šiuo­lai­ki­nės dan­tų pro­mbos pa­čios ne­kren­ta, nes tai neį­ma­no­ma. Prie­žas­tis, ko­dėl vis dėl­to taip nu­tin­ka, vie­nin­te­lė – blo­gai įdė­ta, ne­si­lai­kant tech­ni­nės inst­ruk­ci­jos,“ – ti­ki­no gy­dy­to­ja ir lek­to­rė.

Vieš­nia iš Kau­no su­si­rin­ku­siems jo­niš­kie­čiams pa­nei­gė dar vie­ną mi­tą, kad pa­grin­di­nė­je dan­tų prie­žiū­ros prie­mo­nė­je – pa­sto­je – ne­ga­li bū­ti fluo­ro, nes jis ne­va yra tok­siš­ka me­džia­ga, nuo jo ema­lis kren­tan­tis ga­ba­lais.

– Nie­ko ne­spręs­kim iš ko­kio nors vie­no vie­nin­te­li­ko at­ve­jo. Prie­šin­gai. Moks­lo įro­dy­ta ir pa­tvir­tin­ta, kad fluo­ras yra vie­nin­te­lis, ap­sau­gan­tis nuo dan­tų ėduo­nies. Ir tai pa­tvir­tin­ta aki­vaiz­džiais įro­dy­mais. Ir fluo­ro po­rei­kis mū­sų dan­tims tuo yra di­des­nis, kuo di­des­nis ka­rie­so ak­ty­vu­mas. 1 gra­me dan­tų pa­stos, ku­rią per­ka­te, tu­ri bū­ti 1.5 mg fluo­ro jo­nų ar­ba 0.3 pro­c. nat­rio fluo­ri­do, vai­kams nuo 2 iki 6 me­tų am­žiaus iki 1mg/1g pa­sto­je ar­ba 0,2 pro­c. nat­rio fluo­ri­do. Įma­no­mos ir te­ra­pi­nės fluo­ro do­zės, ku­rios du-tris kar­tus di­des­nės , ta­čiau to­kia pa­sta rei­ka­lin­ga vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tams su dau­gy­bi­niu šak­ni­niu ka­rie­su. Fluo­ras dan­tims ir jų svei­ka­tai yra bū­ti­nas, – pa­sa­ko­jo lek­to­rė.

Vieš­nia pa­ta­rė ne­si­bai­min­ti ir dan­tų ba­li­ni­mo pro­ce­dū­ros. Mat nuo 30-35 me­tų dan­tys pra­ran­da sa­vo na­tū­ra­lų gro­žį – dy­la ema­lis, pra­ran­da­ma teks­tū­ra, kin­ta spal­va. To­dėl ba­li­ni­mo pro­ce­dū­ra yra yra ne kas ki­tas, o žmo­gaus at­jau­ni­ni­mas. Mat nie­ko nė­ra gra­žiau už na­tū­ra­lių dan­tų bal­tu­mą.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.