Respublikinės šventės dalyviai vos tilpo salėje

Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro Kir­nai­čių fi­lia­las jau iš va­ka­ro bu­vo pa­puoš­tas mar­gas­pal­viu ru­de­ni­nių la­pų ki­li­mu ir li­nų ry­še­liais, ku­rie pri­mi­nė apie šių me­tų res­pub­li­ki­nės šven­tės te­mą. Li­nai ta­po svar­biau­siu ren­gi­nio ak­cen­tu: iš jų nu­pin­tas vai­ni­kas pa­puo­šė, pri­si­me­nant tra­di­ci­jas, na­mų šei­mi­nin­kės vaid­me­nį at­li­ku­sios Si­do­nos Ši­mai­tie­nės gal­vą, o iš jos ran­kų li­na­rū­tės ba­ra­ve­dei ved­lei Sta­se­lei Kark­lie­nei už­dė­tas jur­gi­nų vai­ni­kas, li­nų pė­de­liai ir sėk­lų mai­še­liai bei spe­cia­lūs ren­gi­niui pa­ga­min­ti me­da­liai iš ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riaus Ge­di­mi­no And­ra­šiū­no ran­kų ke­lia­vo į kiek­vie­no ko­lek­ty­vo va­do­vų ran­kas. Pats jis ir­gi ga­vo do­va­nų: li­nų sė­me­nų alie­jaus, fo­toal­bu­mą, ku­ria­me už­fik­suo­ta jo kul­tū­ri­nė veik­la, raš­tuo­tų pirš­ti­nių po­rą...

Į ren­gi­nį kiek­vie­nas ko­lek­ty­vas at­si­ve­žė ir mais­to pro­duk­tų su li­nų sė­me­ni­mis: bū­ta duo­nos, už­te­pė­lių, kas­ti­nio, py­ra­gų, sau­sai­nių ir ki­tų gar­du­my­nų.

O be­ne ska­niau­sia tą­dien pa­si­ro­dė čia pat iš ru­gi­nių ir kvie­ti­nių mil­tų šei­mi­nin­kės S. Ši­mai­tie­nės už­min­ky­tos teš­los kep­ta duo­na. Prie­šais da­ly­vių akis iš­ly­gin­ti, nu­dai­lin­ti ke­pa­liu­kai, pa­gul­dy­ti ant li­žės, ke­lia­vo į spe­cia­liai pa­ruoš­tą kros­nį. O jau po ke­lių va­lan­dų ren­gi­niui per­si­ri­tus į ant­rą pu­sę vi­si jos, dar šil­tos, ga­lė­jo pa­ra­gau­ti. G. And­ra­šiū­nas džiau­gia­si duo­nos ke­pė­ją ne­ti­kė­tai su­ra­dęs in­ter­ne­to pla­ty­bė­se – so­cia­li­nia­me tink­la­py­je Fa­ce­book, o pa­skui paaiš­kė­jo, kad Kal­ne­lio kai­me gy­ve­nan­ti mo­te­ris dar ir dai­nuo­ti mėgs­ta. Tad ne­tru­kus ji pri­si­jun­gė prie Kir­nai­čių folk­lo­ro ko­lek­ty­vo „Klė­čia“.

Kad vi­si ne tik pa­ra­ga­vę, bet ir so­tūs bū­tų, pa­si­rū­pi­no kir­nai­tiš­kis Vir­gis Ka­ti­lius, vi­ręs per­li­nių kruo­pų ir žir­nių ko­šę su šo­ni­ne bei mor­ko­mis.

Šven­tė­je da­ly­va­vęs Kir­nai­čių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Kęs­tu­tis La­du­kas pa­si­džiau­gė, kad to­kiais ren­gi­niais puo­se­lė­ja­ma lie­tu­vy­bė, čia su­si­ren­ka žmo­nės, ku­riems ne­sve­ti­mi tra­di­ci­nė liau­dies dai­na ir šo­kis.

Iš vi­so tą die­ną pa­si­ro­dė 15 ko­lek­ty­vų: „Ge­guž­rai­bė“ iš Pa­ne­vė­žio ra­jo­no Vel­žio kul­tū­ros cent­ro, „De­gu­lė“ iš Ra­sei­nių ra­jo­no, Pas­va­lio ra­jo­no Vaš­kų kul­tū­ros cent­ro folk­lo­ro an­samb­lis „Kor,s“ ir Nai­rių kul­tū­ros cent­ro at­sto­vai „Gi­ja“, Pak­ruo­jo ra­jo­no Pa­mū­šio folk­lo­ro an­samb­lis „Pa­mū­šis“ ir Mik­niū­nų ka­pe­la „So­džiaus ai­dai“, pa­dė­ju­si su­tik­ti vi­sus sve­čius, Ša­kių ra­jo­no ko­lek­ty­vas „San­ta­ka“ iš Sin­tau­tų, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no Po­ciū­nė­lių kul­tū­ros na­mų „Gar­du­va“, kai­my­ni­nės Lat­vi­jos – Baus­kės „Ves­cau­le“. Lat­vi­jos at­sto­vės, da­ly­va­vu­sios „Su­ba­tos va­ka­rė­ly“ pir­mą kar­tą, ne tik pui­kiai dai­na­vo, bet ir mu­zi­ka­vo pa­čiais įvai­riau­siais inst­ru­men­tais, tarp ku­rių bū­ta ne tik kank­lių, dū­de­lių, bet ir damb­re­lių, lū­pi­nių ar­mo­ni­kė­lių. Dau­giau­sia ko­lek­ty­vų, ži­no­ma, su­va­žia­vo iš Jo­niš­kio ra­jo­no. Tai – Ru­diš­kių „Rud­ba­la“, Jo­niš­kio „Ku­pars“, Skaist­gi­rio folk­lo­ro an­samb­lis, Ža­ga­rės „Švė­tė“, Žvel­gai­čių ka­pe­la ir šei­mi­nin­kai – Kir­nai­čių „Klė­čia“.

Kiek­vie­no ko­lek­ty­vo pa­si­ro­dy­mui skir­ta 15 mi­nu­čių, tad vi­sas ren­gi­nys tru­ko pen­kias va­lan­das, o kur dar po to už­gro­ju­si bend­ra vi­sų mu­zi­kan­tų ka­pe­la, pri­ver­tu­si net ir pa­čius van­giau­sius ki­lo­ti ko­jas ir jung­tis į ra­te­lį.

Pa­sak G. And­ra­šiū­no, kiek­vie­nais me­tais šiai šven­tei pa­ren­ka­ma vie­na pa­grin­di­nė te­ma: šie­nap­jū­tė, ru­giap­jū­tė, o šį­kart – li­na­rū­tė. Vis­kas da­ro­ma, pri­si­me­nant tra­di­ci­jas, apie ku­rias ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius su­ži­no iš se­nų­jų gy­ven­to­jų, o ypač daug par­si­ve­ža iš ap­si­lan­ky­mų pas ži­no­mą et­nog­ra­fę, tau­to­sa­kos puo­se­lė­to­ją ir rin­kė­ją, vi­sų va­di­na­mą Še­du­vos ba­ba, Emi­li­ją Bra­jins­kie­nę.