
Naujausios

Joniškio kultūros centro Kirnaičių filialas jau iš vakaro buvo papuoštas margaspalviu rudeninių lapų kilimu ir linų ryšeliais, kurie priminė apie šių metų respublikinės šventės temą. Linai tapo svarbiausiu renginio akcentu: iš jų nupintas vainikas papuošė, prisimenant tradicijas, namų šeimininkės vaidmenį atlikusios Sidonos Šimaitienės galvą, o iš jos rankų linarūtės baravedei vedlei Staselei Karklienei uždėtas jurginų vainikas, linų pėdeliai ir sėklų maišeliai bei specialūs renginiui pagaminti medaliai iš renginio organizatoriaus Gedimino Andrašiūno rankų keliavo į kiekvieno kolektyvo vadovų rankas. Pats jis irgi gavo dovanų: linų sėmenų aliejaus, fotoalbumą, kuriame užfiksuota jo kultūrinė veikla, raštuotų pirštinių porą...
Į renginį kiekvienas kolektyvas atsivežė ir maisto produktų su linų sėmenimis: būta duonos, užtepėlių, kastinio, pyragų, sausainių ir kitų gardumynų.
O bene skaniausia tądien pasirodė čia pat iš ruginių ir kvietinių miltų šeimininkės S. Šimaitienės užminkytos tešlos kepta duona. Priešais dalyvių akis išlyginti, nudailinti kepaliukai, paguldyti ant ližės, keliavo į specialiai paruoštą krosnį. O jau po kelių valandų renginiui persiritus į antrą pusę visi jos, dar šiltos, galėjo paragauti. G. Andrašiūnas džiaugiasi duonos kepėją netikėtai suradęs interneto platybėse – socialiniame tinklapyje Facebook, o paskui paaiškėjo, kad Kalnelio kaime gyvenanti moteris dar ir dainuoti mėgsta. Tad netrukus ji prisijungė prie Kirnaičių folkloro kolektyvo „Klėčia“.
Kad visi ne tik paragavę, bet ir sotūs būtų, pasirūpino kirnaitiškis Virgis Katilius, viręs perlinių kruopų ir žirnių košę su šonine bei morkomis.
Šventėje dalyvavęs Kirnaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Ladukas pasidžiaugė, kad tokiais renginiais puoselėjama lietuvybė, čia susirenka žmonės, kuriems nesvetimi tradicinė liaudies daina ir šokis.
Iš viso tą dieną pasirodė 15 kolektyvų: „Gegužraibė“ iš Panevėžio rajono Velžio kultūros centro, „Degulė“ iš Raseinių rajono, Pasvalio rajono Vaškų kultūros centro folkloro ansamblis „Kor,s“ ir Nairių kultūros centro atstovai „Gija“, Pakruojo rajono Pamūšio folkloro ansamblis „Pamūšis“ ir Mikniūnų kapela „Sodžiaus aidai“, padėjusi sutikti visus svečius, Šakių rajono kolektyvas „Santaka“ iš Sintautų, Radviliškio rajono Pociūnėlių kultūros namų „Garduva“, kaimyninės Latvijos – Bauskės „Vescaule“. Latvijos atstovės, dalyvavusios „Subatos vakarėly“ pirmą kartą, ne tik puikiai dainavo, bet ir muzikavo pačiais įvairiausiais instrumentais, tarp kurių būta ne tik kanklių, dūdelių, bet ir dambrelių, lūpinių armonikėlių. Daugiausia kolektyvų, žinoma, suvažiavo iš Joniškio rajono. Tai – Rudiškių „Rudbala“, Joniškio „Kupars“, Skaistgirio folkloro ansamblis, Žagarės „Švėtė“, Žvelgaičių kapela ir šeimininkai – Kirnaičių „Klėčia“.
Kiekvieno kolektyvo pasirodymui skirta 15 minučių, tad visas renginys truko penkias valandas, o kur dar po to užgrojusi bendra visų muzikantų kapela, privertusi net ir pačius vangiausius kiloti kojas ir jungtis į ratelį.
Pasak G. Andrašiūno, kiekvienais metais šiai šventei parenkama viena pagrindinė tema: šienapjūtė, rugiapjūtė, o šįkart – linarūtė. Viskas daroma, prisimenant tradicijas, apie kurias renginio organizatorius sužino iš senųjų gyventojų, o ypač daug parsiveža iš apsilankymų pas žinomą etnografę, tautosakos puoselėtoją ir rinkėją, visų vadinamą Šeduvos baba, Emiliją Brajinskienę.