Mokslo šventovės šimto metų istorija turtinga žmonėmis

Min­tis ki­lo su­si­gin­či­jus dėl di­rek­to­rių

„Kar­tą su Dai­na Gal­vy­dy­te (taip pat jo­niš­kie­tė, fi­zi­nių moks­lų dak­ta­rė – aut. pa­st.) su­si­gin­či­jo­me, kas bu­vo „Auš­ros“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rius mū­sų mo­ky­mo­si lai­kais, ku­ris pir­mas, ku­ris ant­ras. Ta­da pa­gal­vo­jau: rei­kia gim­na­zi­jos va­do­vų ei­liš­ku­mą nu­sta­ty­ti. Kaž­kas dar pa­ta­rė nuei­ti į ar­chy­vą. Ten pa­ma­čiu­si pir­mus po­pie­riu­kus iš 1919 me­tų mo­kyk­los is­to­ri­jos, su­pra­tau, kad nie­ko apie ją ne­ži­nau. O kai bu­vo gim­na­zi­jos 80-me­tis, pa­sa­kiau: tu­riu me­džia­gą ir ti­kiuo­si kny­gos“, – apie so­li­daus lei­di­nio „Jo­niš­kio gim­na­zi­jos is­to­ri­ja 1919–2019“ iš­ta­kas, pa­klaus­ta ren­gi­nio ve­dė­jo, lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­jo Vy­tau­to Ša­la­vė­jaus, pa­sa­ko­jo dr. Gied­rė Las­taus­kie­nė.

Ge­ram no­rui lem­ta iš­si­pil­dy­ti, ypač kai pri­si­jun­gė ko­man­da – bu­vę auk­lė­ti­niai, mo­ky­to­jai.

Kal­bi­nin­kė Ri­ta Ur­nė­žiū­tė, ra­šiu­si, re­da­ga­vu­si ir lei­di­nį apie ži­no­mus kraš­tie­čius Juo­zą ir Jo­ną Vai­naus­kus, sa­kė tur­būt ant­rą kar­tą su­si­dū­ru­si su to­kia jė­gų mo­bi­li­za­ci­ja var­dan mo­kyk­los, kai vi­si rin­ko, ne­šė nuo­trau­kas, do­ku­men­tus, pri­si­mi­ni­mus iš ar­chy­vų, san­dė­liu­kų, stal­čių, pa­lo­vių... Kny­gos ren­gi­mas do­va­no­jo ir daug nau­jų drau­gų. Štai, at­va­žiuo­ja ji į gim­na­zi­ją, o di­rek­to­rius Vid­man­tas Sut­ni­kas tei­rau­ja­si, ko no­rė­tų: ap­žiū­rė­ti mu­zie­jų, įver­tin­ti tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją, o gal ir varš­kė­čių pa­ra­gau­tų, šian­dien jų net tri­jų rū­šių val­gyk­lo­je ga­li pa­siū­ly­ti. O kur dar mo­ky­to­jai ir ty­lio­ji tal­ki­nin­kė gim­na­zi­jos sek­re­to­rė Ge­no­vai­tė Dve­lie­nė, vis­ką ne­šu­si, tem­pu­si, ro­džiu­si, kad ne­lik­tų pa­mirš­ta, ne­pas­te­bė­ta.

Įdo­mūs fak­tai, de­ta­lės

Kiek­vie­na­me lei­di­ny­je di­džiau­sia ver­ty­bė, kad teks­tai, fo­tog­ra­fi­jos, iliust­ra­ci­jos kal­ba tar­pu­sa­vy­je, pa­pil­do vie­ni ki­tus.

„Skai­tai po­ka­rio pro­to­ko­lus, kaip mo­ky­to­jas kal­ba, kad kai­mo kom­jau­nuo­liai pra­lenks ame­ri­ko­nus, ir gal­vo­ji: kas pa­si­da­rė tam An­ta­no Sme­to­nos lai­kų pe­da­go­gui? O pa­skui ran­di, kad jo tė­vai bu­vo iš­vež­ti, jam rei­kė­jo kal­bė­ti taip, kad iš­gy­ven­tų“, – sun­kaus laik­me­čio ženk­lus pri­si­mi­nė Ri­ta Ur­nė­žiū­tė. Var­tant nuo­trau­kas jai dar įstri­go at­min­tin fo­tog­ra­fi­jos, kur di­rek­to­rius fo­tog­ra­fuo­ja­si su meist­rais, pa­ga­mi­nu­siais kė­des. Ki­tur – su va­ly­to­jo­mis. To­kie ženk­lai liu­di­ja, kad šven­tės ne vie­nam, bet vi­siems, ir kad vi­si ly­gūs.

Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­jos Bi­ru­tė Kra­ji­nie­nė ir Vi­li­ja Bar­ta­šie­nė pri­si­mi­nė gim­na­zi­jos laik­raš­tu­ko (1995–2008) „Par­ko šar­ka“ lei­dy­bą. B. Kra­ji­nie­nė skai­ty­da­ma lei­di­nu­ką ste­bė­jo­si, kiek tuo me­tu bu­vo mo­ki­nių, tu­rė­ju­sių sa­vo po­zi­ci­ją ir ją no­rė­ju­sių bei su­ge­bė­ju­sių gin­ti. O V. Bar­ta­šie­nė gy­vai pa­sa­ko­jo, kaip tuo­me­ti­nis gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Bud­ris, no­rė­da­mas pa­svei­kin­ti vi­sus su pir­muo­ju sėk­min­gai iš­spaus­din­tu laik­raš­tu­ko nu­me­riu, par­ve­žė šam­pa­no. Ta­čiau ati­da­rant kamš­tis iš­šo­vė ir vis­kas iš­bė­go ant ki­li­mi­nės dan­gos ka­bi­ne­te. Ap­si­su­kęs di­rek­to­rius iš­lė­kė pirk­ti nau­jo gė­ri­mo bu­te­lio.

Gau­siai iliust­ruo­to­je kny­go­je daug svar­bių is­to­ri­jos fak­tų, pra­bė­gu­sių šim­to me­tų liu­di­ji­mų, ži­no­mų, gim­na­zi­ją gar­si­nan­čių as­me­ny­bių. Ten skai­ty­to­jai ras ir jau pa­mirš­tų laik­me­čio ženk­lų, ir ne­ti­kė­tų fak­tų. Pa­vyz­džiui, is­to­ri­jo­je pa­sa­ko­ja­ma, kad įkū­rus gim­na­zi­ją bu­vo pra­dė­ta rim­tai rū­pin­tis mo­ki­nių hi­gie­na, ka­dan­gi dvi­de­šim­to­jo am­žiaus pra­džio­je daž­nas sa­vo na­muo­se neį­gy­da­vo tin­ka­mų įgū­džių. Pe­da­go­gams pa­ves­ta rū­pin­tis mo­ki­nių šva­ra, tvar­ka, kad jie na­muo­se praus­tų­si ir bent kar­tą per mė­ne­sį lan­ky­tų­si pir­ty­je. Gim­na­zi­jos ta­ry­ba pa­gei­da­vo, kad į pir­tį su mo­ki­niais kar­tu ei­tų ir mo­ky­to­jai.

O štai tar­pu­ka­riu mo­ki­niai tu­rė­jo pa­pil­do­mą už­duo­tį – nai­kin­ti grau­ži­kus. Pa­si­žy­mė­ju­siems bu­vo ski­ria­mos pre­mi­jos: są­siu­vi­niai, ži­ba­las, cuk­rus ir ki­ti rei­ka­lin­gi daik­tai ar pro­duk­tai.

Pa­ren­gė fo­toal­bu­mą

Šia kny­ga gim­na­zi­jos is­to­ri­ja ne­si­bai­gia, ga­li bū­ti jos tę­si­nys, ra­šo­mos kny­gos apie mo­kyk­lą bai­gu­sius mo­ki­nius, vi­sus pe­da­go­gus.

„Mes su Leo­nu Ka­ra­liū­nu skai­čia­vo­me, kiek yra „Auš­ros“ gim­na­zi­ją bai­gu­sių mo­ki­nių: 4000, gal 5000, ir pa­me­tė­me skai­čių“, – sa­kė Ri­ta Ur­nė­žiū­tė.

Bu­vęs Jo­niš­kio „Auš­ros“ gim­na­zi­jos mo­ki­nys, Krep­ši­nio mu­zie­jaus įkū­rė­jas L. Ka­ra­liū­nas pa­mi­nė­tas ne vel­tui. Jis mo­kyk­los šimt­me­čiui taip pat iš­lei­do kny­gą – fo­toal­bu­mą.

„Prieš 8 mė­ne­sius ma­ne pa­si­kvie­tė di­rek­to­rius Vid­man­tas Sut­ni­kas ir tie­siai pa­klau­sė, kuo pri­si­dė­siu prie mo­kyk­los ju­bi­lie­jaus. Tai štai, al­bu­mas“, – sa­kė L. Ka­ra­liū­nas, su bend­rak­la­se Da­lia Vyš­niaus­kie­ne di­rek­to­riui įtei­kęs ir jų kla­sės su­rink­tą fi­nan­si­nę pa­ra­mą gim­na­zi­jos mu­zie­jui.

Iš vi­so šie­met išė­jo net trys šimt­me­čio ju­bi­lie­jui skir­tos kny­gos. Tre­čio­ji – tai bu­vu­sių ir esa­mų mo­ki­nių kū­ry­bos al­ma­na­chas „Tėk­mė“.

Gim­na­zi­ja be mo­ky­to­jų bū­tų nie­kas

„Auš­ros“ gim­na­zi­jos šimt­me­čio šven­tę tę­sė spe­cia­lus svei­ki­ni­mų ren­gi­nys, ku­rį ve­dė bu­vęs auk­lė­ti­nis, be­ne ži­no­miau­sias ra­di­jo bal­sas Juo­zas Šal­kaus­kas.

Iš­si­ri­kia­vo svei­kin­to­jų ei­lė. Kiek­vie­nas no­rė­jo pa­si­da­lin­ti pri­si­mi­ni­mais, tar­ti ge­rą žo­dį bu­vu­siems mo­ky­to­jams. Mu­zi­ki­nį svei­ki­ni­mą siun­tė ži­no­ma ope­ros dai­ni­nin­kė, Jo­niš­kio Gar­bės pi­lie­tė So­fi­ja Jo­nai­ty­tė, bu­vu­si gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nė, pia­nis­tė Gin­ta­rė Mi­ka­lė­nai­tė, ki­tų lai­dų at­sto­vai ir da­bar­ti­niai mo­ki­niai.

Ne vie­na lai­da sky­rė lė­šų gim­na­zi­jos mu­zie­jui su­tvar­ky­ti. Vi­si no­rin­tie­ji ga­lė­jo tai pa­da­ry­ti ir vie­to­je įdė­da­mi au­ką į spe­cia­lią tam skir­tą dė­žu­tę. O bu­vu­si auk­lė­ti­nė mo­kes­čių eks­per­tė Rū­ta Bilkš­ty­tė kvie­tė bu­vu­sius „Auš­ros“ gim­na­zi­jos mo­ki­nius bur­tis į alum­nų ir men­to­rių klu­bą, ku­ris pa­dė­tų, gal­būt pa­rem­tų da­bar­ti­nius gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nius.

Bu­vęs mo­ki­nys dai­li­nin­kas Ig­nas Vil­čiaus­kas do­va­no­jo gim­na­zi­jai pa­veiks­lą su paukš­čio skry­džiu, lin­kė­da­mas be kliū­čių skrie­ti dar bent šim­tą me­tų.

Gim­na­zi­ją svei­ki­no ra­jo­no švie­ti­mo įstai­gų va­do­vai, Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro, Ry­gos lie­tu­vių gim­na­zi­jos, Alūks­nės (Lat­vi­ja) gim­na­zi­jos at­sto­vės.

Už bend­ra­dar­bia­vi­mą ir bū­si­mų do­no­rų ug­dy­mą gim­na­zi­jai skir­tas Na­cio­na­li­nės do­no­rų aso­cia­ci­jos pa­dė­kos raš­tas.

Įver­tin­ti ir mo­ky­to­jai bei ap­tar­nau­jan­čio­jo per­so­na­lo dar­buo­to­jai.

Sei­mo na­rio Liu­do Jo­nai­čio pa­dė­jė­ja In­ga Brū­žie­nė Sei­mo švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pa­dė­kos raš­tus įtei­kė mo­ky­to­jams: Ni­jo­lei Di­rin­gie­nei, Kęs­tu­čiui Mo­tie­jui­čiui, Rai­mon­dai Dan­tie­nei, Sig­mai Jo­nu­šie­nei.

Sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas Jo­nas No­vog­rec­kis, sa­vo bu­vu­sios auk­lė­to­jos žo­džiais lin­kė­jęs nie­ka­da ne­pa­mirš­ti na­mų ir mo­kyk­los, pa­dė­kos raš­tus sky­rė pe­da­go­gams: Gin­tau­tui Po­lia­kui, Ra­mu­nei Amb­ro­že­vi­čie­nei, Vi­li­jai Bar­ta­šie­nei, Li­nai Kark­liu­vie­nei, Žyd­rū­nui Ma­čiū­nui, Arū­nui Ne­sa­vui.

„Auš­ros“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vid­man­tas Sut­ni­kas sa­kė, kad gim­na­zi­ja tur­tin­ga mo­ky­to­jais. La­bai svar­bu, kai tai yra as­me­ny­bės, ku­rios auk­lė­jo, guo­dė, pa­ta­rė ir pa­ba­rė.

Di­rek­to­rius pa­dė­kos raš­tus įtei­kė mo­ky­to­jams: Jur­gi­tai Bu­raus­kie­nei, Kris­ti­nai Ju­džen­ty­tei, Ge­di­mi­nui Mi­ku­lė­nui, Jū­ra­tei Pin­kie­nei, už il­ga­me­tį dar­bą Sei­mo pa­dė­ka iš mo­kyk­los va­do­vo ran­kų ke­lia­vo Eu­ge­ni­jai Ga­sė­nie­nei.

V. Sut­ni­kas pa­dė­kos raš­tais taip pat ap­do­va­no­jo ap­tar­nau­jan­tį per­so­na­lą: Ma­ry­tę Gri­gie­nę, Van­dą Ado­mai­tie­nę, Ja­ni­ną Stoč­ku­tę, Vy­tau­tą Nor­vai­šą.

Pa­dė­ko­ta ir pa­ro­dų ren­gė­joms, au­to­rėms: Ag­nei Mi­siū­tei, Kris­ti­nai Ju­džen­ty­tei.

Mo­ky­to­jų įta­ka

„Ne­bu­vo­me moks­liu­kai, bet bu­vo nuo­sta­bi drau­gys­tė. Po dau­ge­lio me­tų įdo­mu ste­bė­ti, kaip žmo­nės pa­si­kei­tė. Štai, bend­rak­la­sis Aud­rius Za­janč­kaus­kas bu­vo iš­dy­kė­lis, ne­klau­ža­da, tur­būt vi­sa pa­žy­mių kny­ge­lė mir­gė­jo nuo pa­sta­bų. O de­šim­to­je kla­sė­je kaž­kas ja­me per­si­ver­tė, pra­dė­jo mo­ky­tis gal 40 pro­cen­tų ge­riau nei iki tol ir štai, jis ap­si­gy­nė moks­lų dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją, – pa­sa­ko­jo 50-osios lai­dos at­sto­vas jo­niš­kie­tis Rai­mon­das Gurs­kis. – Mums di­de­lę įta­ką pa­da­rė auk­lė­to­ja, mo­ky­to­ja Mar­ga­ri­ta Sap­kie­nė, ku­ri kry­žiu­mi gul­da­vo už sa­vo kla­sę, vi­sa­da už­sto­da­vo, nors ki­ti mo­ky­to­jai gal jai ne­pri­ta­rė ir net ne­sup­ra­to. Nuos­ta­bi mo­ky­to­ja, mums pa­si­se­kė.“

Kad mo­ky­to­jai da­rė di­de­lę įta­ką, liu­di­jo ir 19-os lai­dos abi­tu­rien­tas Pra­nas Dri­go­tas. Dau­gu­ma bu­vo taip su­si­ža­vė­ję pe­da­go­gu Juo­zu Vai­naus­ku, kad, sek­da­mi jo pė­do­mis, pa­si­rin­ko stu­di­juo­ti dai­lę, brai­žy­bą, ar­chi­tek­tū­rą, tik ke­li nuė­jo į že­mės ūkio aka­de­mi­ją.

Ju­bi­lie­jui su­si­vie­ni­jo vi­sų kar­tų at­sto­vai

Jo­niš­kio kul­tū­ros sce­no­je per dvi va­lan­das ek­ra­ne pa­ro­dy­tas vi­sas moks­lo šven­to­ve va­di­na­mos „Auš­ros“ gim­na­zi­jos, ne­šio­ju­sios ir ki­to­kius var­dus, šimt­me­tis. Nuo Sta­nis­lo­vo Goe­so raš­tiš­kai įfor­min­tos že­mės skly­po do­va­nos mo­kyk­lai sta­ty­ti iki Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos ofi­cia­laus at­sa­ky­mo į Jo­niš­kio vals­čiaus val­dy­bos pir­mi­nin­ko J. Buo­žio ir sek­re­to­riaus B. Žy­ge­lio pa­si­ra­šy­tą raš­tą, kad su­tin­ka nuo 1919 m. rugp­jū­čio 1 d. steig­ti Jo­niš­ky­je aukš­tes­nią­ją pra­di­nę mo­kyk­lą. Jo­niš­kie­čiai su­ge­bė­jo įti­kin­ti – gy­ven­to­jams švies­ti rei­ka­lin­ga lie­tu­viš­ka kul­tū­rin­ga ba­zė, kad pa­sie­ny­je su lat­viais ne­baig­tu­me nutautėti… Po 1932 me­tų jo­niš­kie­čių krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą, Jo­niš­kio Švie­ti­mo drau­gi­jos rū­pes­čiu 1936 m. Rug­sė­jo 1 d. Tau­ti­nė vy­riau­sy­bė įstei­gė Jo­niš­kio vals­ty­bi­nę gim­na­zi­ją. Po to skau­dus po­ka­ris, į Si­bi­ro gu­la­gus iš­ly­dė­jęs ke­lias­de­šimt gim­na­zi­jos švie­siau­sių mo­ki­nių, at­kak­liai be­si­lai­kiu­sių ir gy­nu­sių lais­vės idea­lus. Dau­ge­lio jų gy­ve­ni­mo laik­ro­džiai ten ir su­sto­jo. Po to il­gi so­viet­me­čio de­šimt­me­čiai, pa­ga­liau – vėl at­gi­mi­mas ir nau­jas is­to­ri­jos pus­la­pis vėl at­kur­tos ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos me­tais.

Ko­kiais tik var­dais ši mo­kyk­la per šimt­me­tį nevadinta… Ir Jo­niš­kio vi­du­ri­nio­ji II laips­nio pra­de­da­mo­ji mo­kyk­la, ir Jo­niš­kio vi­du­ri­nio­ji mo­kyk­la, pra­di­nė aukš­tes­nio­ji ke­turk­la­sė mo­kyk­la, 1-oji vi­du­ri­nė, iš­gry­nin­ta ke­tur­me­tė gimnazija… Vi­si var­dai tai moks­lo ir kul­tū­ros šven­to­vei tin­ka, kiek­vie­nam abi­tu­rien­tui vis ki­toks joks var­das bran­gus. Spren­džiant iš ova­ci­jų, gau­siau­siai į sa­vo mo­kyk­los ju­bi­lie­jų su­grį­žo 1-osios vi­du­ri­nės ir gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tai, bu­vę to laik­me­čio mo­ky­to­jai. Sug­rį­žo į la­bai nos­tal­giš­ką laik­me­tį – sa­vo jau­nys­tę!

Sce­no­je vi­sais tais moks­lo šven­to­vės is­to­ri­jos vin­giais ir laik­me­čiais įtai­giu žo­džiu suė­ju­sius, su­grį­žu­sius ve­džio­jo vi­sų lai­kų ge­riau­si ren­gi­nių ve­dė­jai – Juo­zas Šal­kaus­kas, šio­je mo­kyk­lo­je be­si­mo­kęs prieš 50 me­tų, šian­dien – dik­to­rius, tie­siog Lie­tu­vos bal­sas, fo­to­me­ni­nin­kas, kak­la­raiš­čių kolekcininkas… Ur­tė Oniū­nai­tė, „Auš­ros“ gim­na­zi­ją bai­gu­si per­nai, da­bar me­di­ci­ną stu­di­juo­jan­ti Kaune… Ir Man­tas Pa­lu­bec­kas, J. Šal­kaus­ko mo­ki­nys, su „Auš­ra“ at­si­svei­ki­nęs prieš ke­le­rius me­tus, da­bar stu­di­juo­jan­tis ren­gi­nių vers­lo va­dy­bą Šiau­liuo­se.

Ju­bi­lie­ji­nia­me va­ka­ro ren­gi­ny­je šios moks­lo šven­to­vės vi­sų lai­kų ge­riau­sie­ji do­va­no­jo sa­vo mu­zi­ki­nes do­va­nas. Sa­lė­je su­si­rin­kę nu­ščiu­vo nuo pir­mų Pau­liaus Jur­gai­čio, 77-osios lai­dos abi­tu­rien­to, nū­nai me­di­ci­nos įran­gos tech­ni­ko in­ži­nie­riaus, sod­raus že­mo temp­ro iš­dai­nuo­tų na­tų. Suk­lu­so, kai sce­no­je mo­kyk­los 100-me­čio vieš­ke­liais akor­deo­no tan­go rit­mu su­si­rin­ku­sius ly­dė­jo 58-osios lai­dos abi­tu­rien­tė Kris­ti­na Žeb­raus­kai­tė-Ši­lins­kie­nė, „4Tango“ įkū­rė­ja ir va­do­vė, mu­zi­kos pe­da­go­gė, mu­zi­kan­tė ar­ba for­te­pi­jo­nu kla­si­ką už­gro­jo ki­ta šios mo­kyk­los auk­lė­ti­nė – pia­nis­tė Gin­ta­rė Mikalėnaitė… Ga­liau­siai su mu­zi­ki­ne do­va­na sa­vo mo­kyk­lai išė­jo pri­ma­do­na So­fi­ja Jo­nai­ty­tė, 29-tos lai­dos abi­tu­rien­tė. Ta do­va­na bu­vo tris­kart stip­res­nė, nes Na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro so­lis­tė at­li­ko kraš­tie­čio, tą pa­čią is­to­ri­nę mo­kyk­lą bai­gu­sio kom­po­zi­to­riaus Al­gi­man­to Rau­do­ni­kio, 16-to­sios lai­dos auk­lė­ti­nio, dai­ną „Švel­nu­mas“, akom­po­nuo­jant bu­vu­siai tos pa­čios mo­kyk­los auk­lė­ti­nei Gin­ta­rei Mi­ka­lė­nai­tei. Ne­pa­si­di­džiuo­ja į sa­vo pra­džios taš­ką su­grįž­ti ir Eg­lė An­ce­vi­čiū­tė, bu­vu­si 73-osios lai­dos abi­tu­rien­tė, da­bar vi­so­je ša­ly­je ži­no­ma kaip ak­to­rė, ra­di­jo lai­dų ve­dė­ja, dai­nų au­to­rė ir at­li­kė­ja. Nu­si­ženg­da­mi or­ga­ni­za­to­rių tai­syk­lėms, mer­gi­na su bro­liu Min­dau­gu, 68 lai­dos auk­lė­ti­niu, nū­nai ki­no, teat­ro ir te­le­vi­zi­jos ak­to­riu­mi, dai­nų au­to­riu­mi ir at­li­kė­ju, ne­su­si­tu­rė­jo ant sce­nos ne­nu­si­len­kę sa­vo dar esa­miems ir jau išė­ju­siems Mo­ky­to­jams, ku­riems dė­ko­jo už tai, kuo jie šian­dien yra.

Anks­tes­nių kar­tų abi­tu­rien­tus kei­tė jau­ni­mas – dai­no­mis sa­vo mo­kyk­lą pa­svei­ki­no 80-osios lai­dos abi­tu­rien­tė, da­bar Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to stu­den­tė Rū­ta Gaš­kaus­kai­tė, 82-osios lai­dos abui­tu­rien­tė, da­bar Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to stu­den­tė Mo­ni­ka Va­lan­čiaus­kai­tė, at­li­ku­si kū­ri­nį kar­tu su da­bar­ti­ne „Auš­ros“ gim­na­zi­jos auk­lė­ti­ne Mo­ni­ka Sa­buc­ky­te. Sa­vo mo­kyk­la mu­zi­ki­niu kū­ri­niu pa­svei­ki­no ir da­bar­ti­niai mo­ki­niai Ga­bi­ja Lau­ri­na­vi­čiū­tė ir Do­mas Miz­ge­ris.

Dė­ko­ta bu­vu­siems ir esa­miems

To­kia ypa­tin­ga pro­ga iš sos­ti­nės par­vež­tos ir iš­kil­min­go­ga­me ren­gi­ny­je įteik­tos LR švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro pa­dė­kos di­rek­to­riui Vid­man­tui Sut­ni­kui, jo pa­va­duo­to­jai ug­dy­mui Vi­ta­li­jai Ma­čiu­lie­nei, geog­ra­fi­jos mo­ky­to­jai Gied­rei Mo­tie­jui­tei, mu­zi­kos mo­ky­to­jai Bi­ru­tei Jur­gai­ty­tei ir kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jai Edi­tai Po­lia­kie­nei.

Ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Gai­lius su vi­ce­me­re Vai­da Alek­na­vi­čie­ne šven­ti­nia­me va­ka­ro ren­gi­ny­je pa­dė­kos raš­tais at­si­dė­ko­jo bu­vu­sioms mo­kyk­los auk­lė­ti­nėms, „Auš­ros“ gim­na­zi­jos is­to­ri­jos kny­gos bend­raau­to­rėms Ri­tai Ur­nė­žiū­tei ir Gied­rei Las­taus­kie­nei už Jo­niš­kio kraš­to švie­ti­mo is­to­ri­jos puo­se­lė­ji­mą, „Auš­ros“ gim­na­zi­jos var­do gar­si­ni­mą.

Moks­lo šven­to­vės gar­bin­go ju­bi­lie­jaus pro­ga at­si­dė­ko­ta ir tiems, ku­rie iš­da­li­no sa­ve, kad nu­ties­tų švie­sius ke­lius ki­tiems. Pa­dė­kos raš­tai už reik­lu­mą, at­sa­ko­my­bės ir pa­rei­gin­gu­mo ug­dy­mą, dė­me­sį kul­tū­rai įteik­ti bu­vu­siai il­ga­me­čių mo­kyk­los pe­da­go­gų Ri­mos ir Pra­no Pet­rai­čių po­rai. Pa­dė­kos raš­tai įteik­ti bu­vu­siems il­ga­me­čiams mo­ky­to­jams Re­gi­nai Šim­ku­vie­nei, Ire­nai Po­vi­lai­tie­nei, Va­lei Da­nie­lie­nei, Ri­man­tui Ja­si­lio­niui.

Ju­bi­lie­jaus pro­ga ap­do­va­no­ti ir šių die­nų gim­na­zi­jos pe­da­go­gai – ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė Di­na Pet­ro­šiū­tė už nuo­šir­dų dar­bą die­giant ma­te­ma­ti­kos ži­nias ir pe­da­go­gi­nės min­ties sklai­dą, už ini­cia­ty­vu­mą puo­se­lė­jant bend­rys­tės jaus­mą ko­lek­ty­ve, bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ją me­to­di­nin­ką Va­len­tą Ra­mo­ną už ge­rus ug­do­mo­sios veik­los re­zul­ta­tus, pe­da­go­gi­nės min­ties sklai­dą, eko­lo­gi­nės kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mą, įžval­gas sau­gant gam­tą ir ini­cia­ty­vu­mą puo­se­lė­jant bend­rys­tės jaus­mą ko­lek­ty­ve, ang­lų kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ją me­to­di­nin­kes Lo­re­tą Jan­kaus­kie­nę ir Dai­vą Vai­čiū­nie­nę už pui­kius mo­ki­nių pa­sie­ki­mus, kū­ry­biš­ką dar­bą pa­mo­ko­se, ak­ty­vią pe­da­go­gi­nę veik­lą ir da­ly­va­vi­mą gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nės gy­ve­ni­me; do­ri­nio ug­dy­mo (ti­ky­bos) mo­ky­to­ją me­to­di­nin­kę Vir­gi­ni­ją Vit­kie­nę už nuo­šir­dų dar­bą ug­dant jau­ną­ją kar­tą.

100-me­tį šven­čian­čios mo­kyk­los bend­ruo­me­nė šven­ti­nį va­ka­rą Kul­tū­ros cent­re už­bai­gė spal­vin­gu kon­fe­ti „lie­tu­mi“ ir fe­jer­ver­kais, ku­rie vė­liau, apie 21 val., pa­kar­to­ti mies­to cent­re – mies­tui, ra­jo­nui, o ir vi­sam pa­sau­liui pra­neš­da­ma, kad jų šven­to­vė žen­gia į ant­rą šimt­me­tį.